Lãčplėšio òrdinas (latvių k. Lāčplēša Kara ordenis), Latvijos Respublikos pirmasis valstybinis apdovanojimas ir aukščiausias karinis ordinas, teiktas 1920–28.
Įsteigimas
20 a. Latvijos istorijoje Lačplėšio ordinas buvo tam tikras tėvynės gynimo simbolis, iš naujo prikėlęs karžygio, įveikusio agresyvų lokį, legendą. Lačplėšio herojinį epą, remdamasis liaudies legendomis, 1888 sukūrė latvių rašytojas A. Pumpurs. Šį siužetą naudojo ir J. Rainis dramoje Ugnis ir naktis (Uguns un nakts, parašyta 1905, išleista 1907, pastatyta 1911). Kasmet Latvijoje lapkričio 11-oji minima kaip Lačplėšio diena (1919 tą dieną iš bermontininkų išvaduota Ryga). 1919 11 11 Kariuomenės vyriausiasis vadas J. Balodis paskelbė apie sprendimą įsteigti karo ordiną (1920 09 18 Konstitucinis susirinkimas įteisino šį ordiną), kuriuo būtų apdovanojama už Latvijos piliečių narsą Pirmajame pasauliniame kare (latvių šaulių pulkų karius) ir Latvijos laisvės kovose.
Lenkijos maršalui Józefui Piłsudskiui 1921 įteiktas Lačplėšio 1-ojo laipsnio ordinas (Viliaus Kavaliausko rinkinys)
Laipsniai, nešiojimo būdas, išvaizda
Lačplėšio ordinas turėjo 3 laipsnius: 1-ąjį (nešiotas ant perpetinio kaspino ir turėjo žvaigždę), 2-ąjį (nešiotas ant kaklo) ir 3-iąjį (nešiotas ant krūtinės). Latvijos piliečiams buvo teikiamas iš bronzos pagamintas svastikos formos numeruotas kryžius, užsieniečiams – pagamintas iš sidabro ir dažniausiai be eilės numerio. Kryžiaus reverse – ordino šūkis Už Latviją (latvių. k. Par Latviju) ir ordino įsteigimo data – 11. Novembris 1919. Ordino išvaizdos autorius – dailininkas Jānis Aleksandrs Liberts. Diplomą sukūrė dailininkas R. Zarinš. Ženklus gamino Hermanio Banko juvelyrinės dirbtuvės Rygoje. Latviai ypač gerbia savo karo didvyrius, pelniusius Lačplėšio ordiną, – įvairiuose raštuose minint ordiną gavusius asmenis leidžiama vartoti santrumpą L.k.o.k. (Lačplėšio karo ordino kavalierius). Ordinas teiktas iki 1928. Atkūrus Latvijos Respublikos nepriklausomybę Lačplėšio ordinu neapdovanojama (svarstoma, kad jis galėtų būti grąžintas į šalies apdovanojimų sistemą, jei valstybei iškiltų agresijos pavojus ir Latvijos kariams vėl prireiktų ginti tėvynę).
Prancūzijos maršalui Ferdinandui Fochui 1921 įteikta Lačplėšio 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė (Garbės legiono muziejus Paryžiuje)
Apdovanotieji
Iš viso ordino 1-uoju laipsniu apdovanota 11 asmenų (4 Latvijos kariškiai ir 7 užsienio piliečiai), 2-uoju – 61 (18 latvių ir 43 užsieniečiai), 3-iuoju – 2073 (1600 Latvijos kariškių, 202 buvę latvių šauliai, 271 užsienio kariškis). Šiuo ordinu už didvyrišką gynybą apdovanota ir Prancūzijos Verdeno tvirtovė (Verdeno mūšis).
Latvija tuometiniu savo vieninteliu ordinu pagerbė šiuos Europos politikus: J. Piłsudskį, B. Musolinį, Prancūzijos maršalą F. Fochą, Belgijos ir Italijos karalius.
Apdovanojimą gavę lietuviai
Lietuvos valdžia supyko, kad netrukus po to, kai Lenkijos kariuomenė užėmė Vilnių ir kai dar nė vienas Lietuvos kariškis, drauge kovojęs prieš bolševikus ir bermontininkus, kaimynų latvių nebuvo pagerbtas, o ordinu buvo apdovanotas Lenkijos maršalas Józefas Piłsudskis. Pašliję Kauno ir Rygos santykiai kiek pasitaisė, kai Latvija 1926 Lačplėšio 2-ojo laipsnio ordinu apdovanojo generolą S. Žukauską, 3-iuoju laipsniu – dar 9 Lietuvos karininkus, tarp jų – generolus W. J. A. M. Katchę, S. Nastopką ir P. Kubiliūną (ordino 3-iuoju laipsniu t. p. apdovanota keliolika lietuvių kilmės Latvijos karių).
1764