Lagašas

Lagãšas (Lagash), senovės valstybė Mesopotamijoje, Vidurio Irake. Sostinė – Lagašo miestas (į šiaurę nuo aš Šatros) – iš čia valstybės pavadinimas.

Istorija

Susikūrė trečio tūkstantmečio prieš Kristų pirmoje pusėje. Trečio tūkstantmečio prieš Kristų viduryje prasidėjo Lagašo pakilimas; sukurtas platus drėkinimo kanalų tinklas, pastatyta šventyklų ir rūmų. Eanatumo laikais (apie 2450–2425 pr. Kr.) Lagašas sėkmingai kariavo su Šumero ir Elamo miestais-valstybėmis ir išsiplėtė nuo Ūro iki Kišo miestų. Šią politiką tęsė Entemena (apie 2420–apie 2400 prieš Kristų). 24 a. pr. Kr. apėmė 2000–2500 km² ir turėjo 150 000–250 000 gyventojų. Urukaginos valdymo metais (apie 2377–2370 pr. Kr.) įvykdytos kai kurios socialinės reformos. 23 a. pr. Kr. Lagašas pateko į Akado įtaką. Apie 2200 pr. Kr., gutijams sumušus Akadą, vėl atsigavo. Antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje galutinai prarado įtaką.

Lagašo valdovo Urnanšės reljefas (apie 2500 pr. Kr.)

Tyrimai

1877–1933 Lagašo teritoriją tyrinėjo prancūzų archeologai; konsulas al Basroje Ernestas de Sarzecas 1877 pradėjo kasinėti Tellio vietovę. Joje aptiko apie 50 000 šumerų rašto lentelių (trečias tūkstantmetis prieš Kristų). Vėliau Lagašą tyrė Henry de Genouillacas (1923–31), André Parrot (1931–33). Nustatyta, kad miestas statytas 5200–3500 prieš Kristų. Atkasta penkto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos pirmųjų gyvenviečių liekanų ir miesto griuvėsių. Rasta deivės Babos šventyklos archyvas (24 a. pr. Kr.), valdovo Urnanšės reljefas (joje jis vaizduojamas su savo svita), karaliaus Eanatumo pergalės prieš Umos miestą proga pastatytos vadinamosios Peslių stelos įrašų ir reljefų fragmentų, karaliaus Entemenos sidabrinė vaza, Gudėjos valdymo laikotarpiu (apie 2144–apie 2124 pr. Kr.) sukurtų poemų įrašų statulose ir moliniuose cilindruose, Gudėjos ir kitų valdovų statulų.

Lagašo valdovas Gudėja (dioritas, apie 2100 pr. Kr., Luvro filialas Lense)