laiko eilutė

lako eilùtė, reiškinio stebėjimo duomenų laikinė seka. Gauti duomenys dažniausiai tarpusavyje priklausomi. Šią priklausomybę aiškina laiko eilučių teorija. Laiko eilutės duomenys gali būti tolydieji arba diskretieji. Tolydieji duomenys gaunami kiekvienu laiko momentu ir dažniausiai išreiškiami tolydžiuoju atsitiktiniu procesu. Tolydžiosios laiko eilutės pavyzdžiu gali būti elektrokardiograma, diskrečiosios laiko eilutės – ekonominiai, meteorologiniai duomenys, gauti tam tikrais laiko intervalais. Laiko eilučių teorijos tikslas – nusakyti laiko eilučių prigimtį, generuojantį mechanizmą ir prognozuoti būsimąsias reikšmes. Dažniausiai taikomi autoregresijos, slenkamojo vidurkio ir mišrieji laiko eilutės modeliai. Nusakant laiko eilutės modelį išskiriamos pagrindinės komponentės – trendas, sezoniškumas, ciklas ir triukšmas. Laiko eilučių teorijoje plačiai naudojami procesų teorijos, stacionariųjų sekų, kovariacinės ir spektrinės analizės elementai.