Laimonas Noreika
Noreikà Laimonas 1926 11 27Joniškis 2007 05 31Vilnius, lietuvių aktorius. R. Oginskaitės (tikr. Noreikaitė) tėvas. 1944–48 vaidino Vilniaus dramos teatre. 1948 baigė šio teatro vaidybos studiją, 1952 – A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1952–59 Kauno muzikinio dramos teatro, 1959–63 Kauno dramos teatro, 1963–94 Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Atgimimo laikotarpiu buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis. Parašė atsiminimų ir dienoraščių knygas Aktoriaus dienoraščiai (1999), Vidurnakčio užrašai (2001), Čiurlionio 16 (2003). Apie L. Noreiką sukurti dokumentiniai filmai Laimonas Noreika (2002, režisierius A. Tarvydas), Ištraukos iš dienoraščio (2005, režisierius A. Jančoras).
Laimonas Noreika
Laimonas Noreika
Laimonas Noreika
Teatras ir poezijos programos
L. Noreika. Mažvydo vaidmuo (Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1978, režisierius H. Vancevičius, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020; iš dešinės Berankis – A. Rosenas)
Sukūrė daugiau kaip 100 teatro vaidmenų; svarbesni: Prozorovas, Ferapontas, Gajevas (A. Čechovo Trys seserys 1960, 1995, Vyšnių sodas 1978), Masalskis, Mažvydas, Okeanas ir Piladas, Dausprungas (Just. Marcinkevičiaus Katedra 1971, Mažvydas 1978, Prometėjas. Ikaras 1981, Mindaugas 1994), Servantesas ir Don Kichotas (D. Wassermano, J. Dariono Žmogus iš La Mančos), Viktoras (A. Millerio Kaina, abu 1970), Sapiega (B. Sruogos Kazimieras Sapiega 1979), Fuldalas (H. Ibseno Junas Gabrielis Borkmanas 1981), Lyras (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1983), Mulčia (M. von Mayenburgo Parazitai 2001), Piemuo (Sofoklio Karalius Oidipas 2002). Svarbi L. Noreikos kūrybos dalis – poezijos programos (parengė daugiau kaip 20; įrašė 13 plokštelių), kuriose skaitė lietuvių (J. Aisčio, K. Bradūno, B. Brazdžionio, S. Daukanto, V. Mačernio, Maironio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, V. Mykolaičio‑Putino, S. Nėries, P. Širvio, B. Sruogos, P. Vaičaičio) autorių kūrinius; gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Kūryboje derino išorinį santūrumą ir vidinį emocionalumą.
Kinas
Kine sukūrė daugiau kaip 40 vaidmenų. 1947 debiutavo Juozo vaidmeniu filme Marytė (režisierė V. Strojeva). Svarbesni vaidmenys: Juozapas‑Aitvaras (Niekas nenorėjo mirti 1966, režisierius V. Žalakevičius), Hofmanas (Farchado žygdarbis 1967, režisierius Albertas Chačaturovas), Pulkininkas Nikolsas (Ne sezono metas 1968, 2 serijos, režisierius Savva Kulišas), Abstas (Daktaro Absto eksperimentas 1969, režisierius Antonas Timonišinas), Kraftas (Apysaka apie čekistą 1969, režisieriai Borisas Durovas, Stepanas Pučinianas), Grubė (Grumtynės 1972, režisierius Stepanas Pučinianas), Loudonas (Visa karaliaus kariauna, režisieriai Naumas Ardašnikovas, Aleksandras Gutkovičius, 3 serijos), Daktaras Livsis (Lobių sala, režisierius Jevgenijus Fridmanas, abu 1971), Budrys (Trijų valandų sustojimas 1975, režisierius Aleksandras Svetlovas), Mykolas Džiugas (Sodybų tuštėjimo metas 1976, 2 serijos), Ministras pirmininkas Meriveilas (Veidas taikinyje 1978–79, 2 serijos, abiejų režisierius A. Grikevičius), Poliakovas (Vizitas pas Minotaurą 1987, režisierius Eldoras Urazbajevas), Grafas Kirilas Bezuchovas (Karas ir taika 2007, režisierius Robertas Dornhelmas).
L. Noreika (antras iš kairės). Juozapo‑Aitvaro vaidmuo filme Niekas nenorėjo mirti (1966, režisierius V. Žalakevičius; iš dešinės: Vaitkus – D. Banionis, Bronius – B. Oja)
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1993). Gedimino ordino Karininko kryžius (1996). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Kultūros ministerijos apdovanojimas (2003).
L: Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane / sud. S. Lipskis Vilnius 2007; Laimono laimė: Atsiminimai apie aktorių Laimoną Noreiką / sud. J. Rutkauskienė Vilnius 2011.
1706