láisvės apribójimas, bausmės rūšis, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką.
Bendrieji požymiai
Atlikdamas laisvės apribojimo bausmę asmuo gyvena laisvėje, bet apibrėžtam laikotarpiui jam nustatomos tam tikros pareigos ir jo elgesio galimybes varžantys draudimai bei įpareigojimai. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais, ją vykdo probacijos tarnybos. Ši bausmė leidžia asmeniui socializuotis visuomenėje, kartu nepamirštant, kad tam tikri įvykdyto nusikaltimo teisiniai padariniai teismo nustatytą laiko tarpą varžo, bando pakeisti įprastą jo gyvenimą, elgesio programomis stengiamasi įdiegti kitokį asmens supratimą apie įprastas moralės normas ir teisėtą elgesį, padėti adaptuotis visuomenėje nesiimant smurto, ar naujų nusikalstamų veikų. Skirtais draudimais ir įpareigojimais siekiama padėti pašalinti aplinkybes, paskatinusias imtis nusikalstamos veikos, užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje, t. p. apsaugoti nukentėjusiuosius asmenis ir jų teises (pvz., jaustis saugiems, užtikrinti patirtos materialinės ir emocinės žalos atlyginimą, geranoriškai atkurti prieš tai buvusius santykius), ginti pačio nuteistojo ir valstybės interesus.
Laisvės apribojimo bausmės taikymo metu nuteistajam nustatytos pareigos, draudimai ir įpareigojimai skirstomi į bendruosius (nustatomi visiems nuteistiems laisvės apribojimo bausme asmenims) ir specialiuosius (teismas nustato atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį) apribojimus. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas privalo atsižvelgti į draudimų ir įpareigojimų tikslingumą bei įvykdymo realumą.
Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje laisvės apribojimo bausmė skiriama Baudžiamojo kodekso (2000, įsigaliojo 2003) specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Ši bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus (lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus) ar įpareigojimus (tam tikru laiku būti namuose, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, savo noru gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis). Teismas gali skirti ir kitus draudimus ar įpareigojimus (skaičius nenustatomas, bet jie turi būti derinami), jei tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui.
Laisvės apribojimo bausmę vengiančiam (vengimas paprastai siejamas su įpareigojimų ar draudimų nevykdymu) atlikti asmeniui ši bausmė keičiama areštu. Jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
1431