láisvės atėmmo bausm, nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusio asmens priverstinis izoliavimas tam tikram laikotarpiui specialiojoje valstybės įstaigoje pagal teismo įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį.
Taikymas, terminai
Skiriama tik kaip savarankiška bausmė, kai dėl padaryto nusikaltimo sunkumo ir kaltininko asmenybės pavojingumo būtina jį izoliuoti nuo visuomenės. Taikoma, kai bausmės tikslo pasiekti kitomis (švelnesnėmis) priemonėmis neįmanoma. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti laisvės atėmimo bausmės paskyrimo motyvai, jei baudžiamojo įstatymo sankcija nustato ir kitas alternatyvias bausmes. Laisvės atėmimo bausmė gali būti terminuota arba iki gyvos galvos. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinis asmens izoliavimas, turinį – tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialių teisių ir pareigų nustatymas. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė – viena kriminalinių bausmių, skiriama nusikaltimą padariusiam asmeniui, ji neribojama terminais, ją skiriant ir vykdant nekeliamas uždavinys pataisyti nuteistąjį. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pagal savo teisinę prigimtį gimininga terminuotai laisvės atėmimo bausmei (abiejų bausmių esmė ir turinys panašūs).
Laisvės atėmimo bausmė pasaulio valstybėse
Laisvės atėmimo bausmes baudžiamuosiuose įstatymuose turi nustačiusios visos pasaulio valstybės, pvz., Vokietijos baudžiamasis kodeksas (1975) nustato terminuotą (nuo 1 mėnesio iki 15 metų) ir iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos šioje valstybėje yra sąlyginis – atlikus ne mažiau kaip 15 metų paskirtosios laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės teismas tam tikromis sąlygomis gali atidėti neatliktosios bausmės dalies vykdymą. Laisvės atėmimo bausmė Vokietijoje vykdoma atvirojo ir uždarojo tipo penitencinėse įstaigose. Švedijoje mažiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė yra 15 parų, didžiausia – 20 metų; yra ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Prancūzijos baudžiamasis kodeksas (1992) nustato šias laisvės atėmimo bausmės rūšis: laisvės atėmimas arba įkalinimas iki 15 metų, laisvės atėmimas arba įkalinimas iki 30 metų, laisvės atėmimas arba įkalinimas iki gyvos galvos. Terminuoto laisvės atėmimo ir terminuoto įkalinimo žemiausia riba – 10 metų, už baudžiamuosius nusižengimus – nuo 6 mėnesių. Prancūzijoje suaugę nusikaltėliai laisvės atėmimo bausmę atlieka centriniuose ir vietiniuose kalėjimuose, nepilnamečiai teisės pažeidėjai – specialiosiose pataisos įstaigose. Pagal Danijos baudžiamąjį kodeksą (1930) laisvės atėmimo bausmė yra 2 rūšių: įprasta ir švelni (negriežta), konkretus laisvės atėmimo laikas nustatomas teismo nuosprendžiu. Švelnus laisvės atėmimas skiriamas nuo 7 dienų iki 6 mėnesių, bet dažniausiai neviršija 60 dienų, įprastas laisvės atėmimas skiriamas nuo 30 dienų iki 16 metų arba iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmė Danijoje vykdoma valstybinėse penitencinėse įstaigose ir vietiniuose kalėjimuose.
Laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje
Lietuvoje pirmą kartą laisvės atėmimo bausmė (areštas) paminėta Pirmajame Lietuvos Statute (1529). Nei šiame, nei Antrajame Lietuvos Statute (1566) nebuvo reglamentuota laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarka. Kalėjimo bausmei atlikti nebuvo skirta specialių patalpų. 1592 Seimo sudaryta komisija Trečiajam Lietuvos Statutui (1588) pataisyti papildė jį tam tikrais straipsniais (pvz., straipsniu Dėl šlėktystės įrodymo buvo nustatyta bausmė – nukentėjusiajam įrodžius, kad jis yra bajoras, kaltininkas turėdavo sėdėti prie pilies teismo esančiame kalėjime 12 savaičių ir sumokėti už apkalbą baudą). 1840 įvedus Rusijos baudžiamuosius įstatymus buvo taikomos įvairios laisvės atėmimo bausmės rūšys: suimtųjų pataisos kuopa, tvirtovė, kalėjimas, trumpalaikis areštas, darbo ir grasos (pataisos) namai, katorgos darbai iki gyvos galvos ir kita.
Lietuvos vyriausybė 1919 paliko galioti 1903 Rusijos baudžiamąjį statutą. Baudžiamojo statuto įvedimo įstatymas pakeitė statute įtvirtintą sistemą ir nustatė šias laisvės atėmimo bausmės rūšis: sunkiųjų darbų kalėjimą, paprastą kalėjimą, areštą ir piniginę baudą. Šiame įstatyme nurodoma, kad statute numatyta mirties bausmė pakeičiama kalinimu iki gyvos galvos (1920 mirties bausmė vėl įvesta). Sunkiųjų darbų kalėjimas skiriamas nuo 4 iki 15 metų arba iki gyvos galvos. Kalėti paprastame kalėjime skiriama nuo 2 savaičių iki 1 metų, areštas skiriamas nuo 1 dienos iki 6 mėnesių.
1940–41 ir 1944–61 buvo taikomas Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas. 1941–44 galiojo įstatymai, taikyti iki 1940 SSRS okupacijos. 1961 09 01–2003 05 01 buvo taikomas LSSR baudžiamasis kodeksas, kuriame terminuota laisvės atėmimo bausmė buvo nustatyta 365 sankcijose.
Pagal 2003 įsigaliojusį Baudžiamąjį kodeksą laisvės atėmimo bausmė skiriama tik už nusikaltimus; jame terminuota laisvės atėmimo bausmė nustatyta 318 sankcijų; ji gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų. Jei neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, terminuotą laisvės atėmimo bausmę teismas gali skirti, jei yra pagrindo manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai laisvės atėmimo bausmė skiriama nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo (atlikimo) tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas (2002, įsigaliojo 2003). Teismas nustato, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks terminuotą laisvės atėmimo bausmę: pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, nepilnamečių pataisos namuose, kalėjimuose ar atvirosiose kolonijose. Pagal nuteistųjų elgesį atliekant bausmę, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, gali būti švelninama arba griežtinama nuteistųjų teisinė padėtis.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė nustatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 12 straipsnių sankcijų. Iki 2019 pagal galiojusį reglamentavimą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimas reiškė įkalinimą visam likusiam gyvenimui (nuteistojo teisinė padėtis galėjo būti švelninama tik patenkinus malonės prašymą, priimant įstatymą dėl amnestijos arba atleidžiant nuo bausmės dėl ligos). 2019 pradžioje įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai (nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės teismas sprendžia klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme) įtvirtino galimybę paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sušvelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme (pagrindu pakeisti teisinį reglamentavimą tapo Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priimtas sprendimas, kad iki gyvos galvos nuteistų asmenų teisė į viltį Lietuvoje neužtikrinama).
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2002) klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą (teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas, t. p. šaukiamas nuteistasis, nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas). Jei teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme (spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti), tokios bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka pataisos įstaigose. Pirmuosius 10 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį ir saugumo reikalavimus ir esant kalėjimo administracijos teikimui, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Nuteistiesiems, kuriems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bet nebuvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vienerius metus iki terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaigos taikoma sustiprinta socialinė reabilitacija (intensyvus rengimas paleidimui iš pataisos įstaigos, taikant sustiprintus socialinės reabilitacijos veiksmus ir priemones). Nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos t. p. nėra privalomas darbas, bet jis privalomas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (tai yra viena pataisos priemonių).
2019 pabaigoje Lietuvos pataisos įstaigose buvo 5633 nuteistieji terminuota laisvės atėmimo bausme, 111 nuteistųjų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme skaičius Lietuvoje
2775
1