Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas

Laisvõsios Euròpos rãdijas / Láisvės rãdijas (Radio Free Europe / Radio Liberty), Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso finansuojama žiniasklaidos bendrovė, transliuojanti laidas Rytų ir Pietryčių Europos, Rusijos, Kaukazo, Vidurio ir Pietvakarių Azijos bei Artimųjų Rytų šalims (Azerbaidžanas, Baltarusija, Iranas, Pakistanas, Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekija retransliuoti Laisvės radijo programas savo šalyse draudžia).

Pagrindiniai faktai

Tikslas – skleisti objektyvią ir patikimą informaciją, skatinti demokratinius pokyčius ir laisvosios rinkos kūrimą šiose šalyse. Centrinė būstinė Vašingtone, veikla sutelkta radijo transliacijų centre Prahoje.

Bendrovės veiklą prižiūri Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento skiriama 9 narių Radijo transliacijų valdytojų taryba (Broadcasting Board of Governors, BBG).

Turi 21 biurą, dirba apie 2000 (iš jų daugiau kaip 1300 laisvai samdomų) žurnalistų (2020).

Per savaitę parengia apie 1000 valandų radijo transliacijų 27 kalbomis, klausytojų – apie 41 milijoną (2020). Laidas trumposiomis bangomis perduoda Tarptautinių transliacijų biuro (International Broadcasting Bureau, IBB) siųstuvais ir per regiono vietos radijo stotis.

Istorija

Laisvosios Europos radijas ir Laisvės radijas kūrėsi kaip savarankiškos organizacijos. Laisvosios Europos radiją 1950 Miunchene įsteigė II pasaulinio karo pabėgėlių iš Vidurio Europos organizacija – Nacionalinis laisvosios Europos komitetas. Rusijos tautų išlaisvinimo Amerikos komitetas 1953 Miunchene įkūrė radijo stotį Išlaisvinimo radijas (Radio Liberation), kuri 1964 buvo pavadinta Laisvės radiju (Radio Liberty, rusų kalba Radio Svoboda). Abi radijo stotys rengė ir transliavo laidas svarbiausiomis SSRS, Vidurio ir Rytų Europos tautų kalbomis (lietuvių, latvių, estų kalbomis nuo 1975).

Nuo pat įkūrimo per Centrinę žvalgybos agentūrą jas slapta finansavo Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė. Kilus skandalui 1971 visi ryšiai su Centrine žvalgybos agentūra buvo nutraukti. Nuo 1973 transliacijas prižiūri Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Tarptautinių radijo transliacijų taryba.

1976 Laisvosios Europos radijas ir Laisvės radijas buvo sujungti į vieną bendrovę, 1995 ji pertvarkyta ir perkelta į Prahą; buvo panaikinta Vengrų tarnyba, atsiskyrė Lenkų ir Čekų tarnybos (su Laisvosios Europos radijo emblema jos dirbo savarankiškai Varšuvoje ir Prahoje). 2004 buvo uždarytos Latvių, Estų, Slovakų, Bulgarų, Kroatų ir Rumunų tarnybos.

Šaltojo karo metais (1945–89) ši radijo stotis laikyta vienu svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų ideologinių ginklų, buvo sovietų bloko šalių specialiųjų tarnybų persekiojama, keli radijo žurnalistai nužudyti, Čekoslovakijos tarnyba sprogdinta, slopintos radijo laidos.

Lietuvių tarnyba

Lietuvių tarnyba įkurta 1974 Laisvės radijuje Miunchene, pirmoji lietuviška laida perduota 1975 01 04. 1984 išeivių organizacijų iniciatyva siekiant pabrėžti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos įjungimo į SSRS, šių šalių tarnybos perkeltos į Laisvosios Europos radiją.

Miunchene įvairiu laiku dirbo K. J. Čerkeliūnas, K. Jokubynas, E. Juodvalkė, J. Jurašas, A. M. Sluckaitė-Jurašienė, Aleksandras Katzas, Saulius Kubilius, Vytautas Mackevičius, Viktoras Nakas, Edvardas Tuskenis, Laisvės radijo tyrimų institute dirbo S. A. Girnius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 Vilniuje įkurtas Laisvės radijo biuras. Jame dirbo R. Geleževičius, Jūratė Damulytė, Silvija Ladygienė, Valentinas Mitė, A. Siaurusevičius, Saulius Spurga ir kiti. 1995 Lietuvių tarnyba kartu su radiju buvo perkelta į Prahą. Iš Miuncheno čia atvyko dirbti G. Aleknonis, M. J. Drunga, K. K. Girnius, S. T. Kondrotas, iš Lietuvos – Aušra Jaruševičiūtė (Jūraitė), L. Jonušys, Ž. Krasauskienė, Andrius Kunčina, V. Mitė, I. Vaišvilaitė, Virgis Valentinavičius, iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Darius Udrys.

Šaltojo karo metais Lietuvių tarnyba pabrėžė nepalaikanti ryšių su jokiomis politinėmis organizacijomis, rengė laidas tautinės savimonės puoselėjimo, SSRS politikos kritikos, tikinčiųjų teisių gynimo klausimais, skaitė Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir kitų pogrindžio leidinių tekstus. Svarbų vaidmenį atliko Atgimimo laikotarpiu. 2004 uždaryta.

Lietuvių tarnybos vadovai: J. B. Laučka (1974–78), K. J. Čeginskas (1978–89), K. K. Girnius (1989–2000), S. T. Kondrotas (2001–04).

Laisvės radijas

3087

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką