laivybos ženklų žymėjimo schemos: a – laivakelio pavojingos vietos upėse, b – laivakelio ribos upėse; 1 – pavojingas krantas, 2 – ritmiškai blyksintis žiburys, 3 – plūdurai, 4 – mirksintis žiburys
laivýba, laivininkỹstė, reguliarus susisiekimas vandens keliais: jūromis ir vandenynais (dar vadinamas jūreivyste), upėmis, kanalais, ežerais. Vežami keleiviai, kroviniai, atliekami kiti ūkiniai, tiriamieji darbai. Plaukiojimo trukmė, tolis, plaukiojimo rajonas priklauso nuo laivo jūrinių savybių, konstrukcijos, techninės įrangos, navigacijos ir ryšio priemonių, degalų ir maisto atsargų, nuo kelio gylio, gylio svyravimų per parą ir metus, vandens užšalimo, meteorologinių sąlygų, vidaus vandenų – dar nuo kelio pločio, kreivumo, nuolydžio, srovės greičio. Duomenys apie vandens kelius surašomi locijose. Informaciją apie laivybos sąlygas teikia švyturiai, signaliniai bokštai, laivybos ženklai, orientuotis laivakelyje padeda locmanas. Tinkamas laivybos sąlygas palaiko techninis laivynas – žemkasės, žemsiurbės, užšąlančiuose vandenyse – ledlaužiai, kanaluose, jungiančiuose skirtingo lygio vandens baseinus, statomi šliuzai. Laivybos saugumu rūpinasi įvairios nacionalinės laivų klasifikacinės bendrovės ir tarptautinės jūrinės organizacijos, kurios t. p. prižiūri laivų projektavimą, statybą, eksploatavimą.
Laivybos saugumo inspekcijos leidžia jūreivystės taisykles ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Teisinius jūreivystės klausimus reglamentuoja jūrų teisė.
Istorija
Laivybos pradžia – 6–4 tūkst. prieš Kristų. Pirmieji laivai sukonstruoti senovės Egipte, Mesopotamijoje, Kinijoje, Graikijoje. 17 a. Prancūzijoje pradėta kurti laivų statybos mokslinius pagrindus. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje pastatyti pirmieji laivai, varomi garo turbina. Pirmasis civilinis laivas su atominiu varikliu pastatytas 1959 SSRS.
Laivyba Lietuvoje
Vandens keliai Lietuvoje buvo pagrindinė susisiekimo ir prekybos priemonė. Svarbiausi vandens keliai buvo Nemunas ir jo intakai, o 14 a. pradžioje Vilniui tapus Lietuvos sostine išsiplėtė laivyba Nerimi. 1613–16 pavertus Giliją kanalu pagerėjo laivyba tarp Nemuno žemupio ir Karaliaučiaus. 1697 buvo iškastas kanalas tarp Gilijos ir Deimenos. 1784 – Dnieprą ir Nemuną jungiantis Oginskio kanalas. 1873 buvo įrengtas 24 km ilgio karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai ir sieliai plaukė iš Nemuno Minijos žemupiu į Klaipėdą. 1919 įsteigta Lietuvos garlaivių bendrovė, kurios tikslas buvo panaikinti užsienio laivų savininkų monopolį. 1922 šios bendrovės steigėjai, vadovaujami M. Yčo, iš Amerikos lietuvių surinktų lėšų įsigijo kelis Vokietijoje pastatytus garlaivius, tinkamus plaukioti vidaus vandenyse, ir du burinius jūrų prekybos laivus. 1923 Lietuvai atgavus Klaipėdą pradėtas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, kūrimas. Iš Rusijos į Lietuvą sugrįžę jūrininkai 1921 įsteigė Lietuvos jūrininkų sąjungą.
laivyba Nemune (fotografas nežinomas, 20 a. 4 dešimtmetis; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus)
Jos steigėjai ir organizatoriai buvo V. Nagevičius (buvęs RI karo laivyno gydytojas), T. Daukantas (RI karo laivyno karininkas), L. Stulpinas (tarp Liepojos ir Niujorko plaukiojusio keleivinio laivo Rossija kapitonas) ir kiti. 1923 įkurtas Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkystės skyrius, kurį baigę jūrų kadetai plaukiojo suomių prekiniu mokomuoju burlaiviu Archibald Russell. Vytauto Didžiojo universitete susikūrė jūrų skautų, Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti ir kitos organizacijos. 1927 įsteigta privati Lietuvos garlaivių ir prekybos bendrovė Lietgar, kuri veikė iki 1932. Ji Vokietijoje įsigijo 2 nedidelius jūrų prekybos motorinius garlaivius, kuriuos pavadino Klaipėda ir Palanga. 1927 įsteigta pirmoji lietuvių ekspedicijos ir laivininkystės bendrovė Sandėlis. 1929–38 ji įsigijo 4 jūrų prekybos laivus. 1935 rudenį įsteigta laivininkystės ir ekspedicijos bendrovė Johanesenas ir Ko (už antilietuvišką veiklą 1936 uždaryta). Susisiekimo ministerija kartu su Organizaciniu komitetu tautiniam laivynui kurti įpareigojo didžiausią Lietuvos bendrovę Maistas nupirkti jūros prekybos laivų. 1935 Vokietijoje buvo nupirktas laivas, kuris 1937 atliko 19 kelionių (kapitonas Bronius Krikštopaitis) – į Baltijos ir Šiaurės jūrų uostus vežiodavo įvairias prekes. 1936 11 21 akcininkų susirinkime įsteigta bendrovė Lietuvos Baltijos Loidas. 1936–1940 nupirkti 7 laivai. Vienas jų dėl prasidėjusio II pasaulinio karo nebuvo atplukdytas į Klaipėdą. 1936 Lietuvos prekybos laivyne buvo 6 kapitonai, 9 šturmanai, 9 mašinistai. Iš viso tuo metu laivuose dirbo 24 specialistai ir apie 70 jūrininkų. 1939 pradžioje su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 jūrų prekybos laivų: 6 buvo Lietuvos Baltijos Loido, 2 – bendrovės Sandėlis ir 3 – Švederskio ir Ko bendrovės. Lietuvos prekybos laivai plaukiojo į Prancūziją, Olandiją, Belgiją ir kitas šalis. Iš Klaipėdos jie gabeno apdorotą miško medžiagą, linus, javus, t. p. kitus žemės ūkio produktus. Grįždami parveždavo anglių, geležies dirbinių. Vienas pirmųjų prekybos laivyno kūrėjų buvo kapitonas inžinierius Teodoras Reingardas. L. Stulpinas buvo pirmasis Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas. Jis plaukė tyrinėti Špicbergeno salų, gelbėjo Titanicą. Jūreivystės specialistus (laivavedžius, laivų mechanikus, inžinierius) Lietuvoje rengia Lietuvos jūreivystės kolegija (įkurta 1948) ir Klaipėdos universitetas (įkurtas 1990). 21 a. Klaipėdoje veikia jūrų prekybos uostas, laivų statyklos, laivų krovos bendrovės ir kitos su laivyba susijusios įmonės.
-jūreivystė