Lažuva, miestelis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių, prie Latvijos sienos; seniūnijos, parapijos centras. 485 gyventojai (2011). Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis. Pro Laižuvą eina Mažeikių–Jelgavos (Latvija) geležinkelis. Plentai į Akmenę, Viekšnius. Laižuva – spindulinio plano. Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1891 A. Vienažindžio pastangomis). Paštas, medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1898–1924 valdinė pradinė, 1924–48 pradinė, 1948–50 progimnazija, 1950–97 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė; veikia mokyklos muziejus), muzikos mokykla, kultūros namai, biblioteka (1937).

Laižuvos herbas

Istorija

Minima nuo 15 amžiaus. 1568 per Valakų reformą įkurtas kaimas. Nuo 17 a. pradžios Laižuva – miestelis. 1635 minima bažnyčia. Nuo 18 a. šalia Laižuvos buvo dvaras. 1713 miestelis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 19 a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 pro Laižuvą nutiestas Mažeikių–Jelgavos geležinkelis. 1876–92 Laižuvos klebonu buvo poetas A. Vienažindys (palaidotas miestelyje), 1911–14 – J. Tumas‑Vaižgantas. 1919–50 Laižuva buvo valsčiaus centras. Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 08 Mažeikiuose nužudyti Laižuvos žydai. Per II pasaulinį karą miestelis sudegė. Po karo Laižuvos valsčiuje veikė Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono Trečiosios Mažeikių rinktinės partizanai. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–1953 ištrėmė 17 Laižuvos gyventojų. Sovietų okupacijos metais (nuo 1950) Laižuva buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2008 patvirtintas Laižuvos herbas. 1841 buvo 118, 1867 – 481, 1897 – 931, 1923 – 845, 1959 – 405, 1970 – 423, 1979 – 479, 1989 – 557, 2001 – 560 gyventojų.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką