Lakšm, hinduizme – dieviškosios išminties, žemiškojo klestėjimo, laimės, darnos ir gausos deivė. Dar vadinama Daridranašine (skurdo naikintoja), Padma arba Kamala (lotosu), Čančala arba Lola (permainingąja), Madhave (pavasaringąja), Džalandhidža (vandenyno pagimdytąja). Lakšmei meldžiamasi prašant gerovės šeimai, draugams, vaikams, t. p. santuokinės palaimos, sveikatos ir turto. Lakšmės kultui reikšmingas Vedų himnas Šri Sūkta.
Lakšmė (raudonas smiltainis, Bantei Srei šventyklos, pastatyta 967, Angkore bareljefas)
Lakšmės paveikslas susiklostė susiejus dvi Vedų laikotarpio deives – laimingų ženklų deivę ir derlingumo deivę Šri (sanskrito kalba – palaima); teonimu Šri Lakšmė (palaimingumo ženklas) buvo nusakoma visko, kas egzistuoja, esminis palaimingumas. Pasak Šatapathabrahmanos (Jadžurveda), Lakšmė atsirado iš Visatos kūrėjo Pradžiapačio askezės ir reprezentavo 10 dalykų: maistą, karališkąją galią, visuotinę valdžią, kilnumą, jėgą, spindesį, karalystę, sėkmę, apstą ir grožį. Yra pasakojimų, kad Lakšmė išplaukė iš pirmykščių vandenų su lotosu rankoje (ar ant lotoso) arba atsirado dievams ir asurams plakant pieno vandenyną. Povediniu laikotarpiu Lakšmė buvo susieta su Višnumi kaip su juo nesiskirianti sutuoktinė ir tapo pavyzdinės žmonos simboliu. Ji lydi Višnų kaip visų jo avatarų sutuoktinė (Vamano – Padma, Parašuramos – Dharanė, Ramos – Syta, Krišnos – Rukminė). Mahabharatoje Lakšmės įsikūnijimu laikoma Draupadė, 5 karalaičių pandavų žmona. Tekste apie Krišną Harivamša sakoma, kad meilės dievas Kama buvo Lakšmės ir Dharmos sūnus.
Lakšmė ypač reikšminga šri vaišnavizme, kuris Lakšmės ir Višnaus Narajanos nedalomą porą laiko Parabrahmanu (absoliutu) ir garbina Lakšmę kaip bhaktus globojančią Visatos motiną (Lokamata). Lakšmės pagerbimo šventė yra trečioji Dyvalio diena (ji vadinama Lakšmipūdža). Lakšmė 3 dienas garbinama ir per deivei Durgai skirtą 10 dienų trunkančią Durgapūdžos (Navaratrės) šventę.
Lakšmė vaizduojama ant išsiskleidusio lotoso padmasanos poza (asana) sėdinti jauna, pilnakrūtė, keturrankė ar dvirankė auksaodė moteris raudonu sariu ir pasidabinusi papuošalais. Kairiąja ranka ji rodo abhaja (baimės išsklaidymo) mudrą, o dešine – varada (laiminimo) mudrą, kitose dviejose rankose laiko lotosus. Iš delnų byra aukso monetos. Lakšmės vahana (jojamasis gyvūnas) – balta pelėda. Ikonografijoje populiarus ir Gadža Lakšmės (Lakšmė su drambliais) motyvas: sėdinčią padmasanos poza Lakšmę iš šonų supa du balti drambliai, simbolizuojantys Indros vahaną dramblį Airavatą ar lietaus debesis; iškeltuose straubliuose jie laiko indus, iš kurių ant Lakšmės galvos lieja vandenį. Kituose atvaizduose Lakšmė stovi arba laiko pilną vandens auksinį indą su mangamedžio lapais, kokoso riešutu.
Budizme Lakšmė garbinama kaip Vasudhara (Nepale – viena populiariausių namų dievybių), Šrimahadevė, Mahašri. Tibete siejama su kai kuriais bodhisatvės Taros pavidalais. Prieš džainizmo įkūrėjo Mahavyro gimimą, jo motina sapnavo Lakšmę su 2 drambliais. Džainai gerbia Lakšmę ir kaip turtą reprezentuojančią jakšinę (pusiau dievišką būtybę).
171