Languedoc-Roussillon (Langedòkas‑Rusijònas), buvęs administracinis regionas (20 a. 7 dešimtmetyje–2015) Prancūzijos pietuose, prie Viduržemio jūros Liono įlankos. Pietuose ribojasi su Ispanija, pietvakariuose – su Andora. Apima Languedoco ir Roussillono istorines sritis. Susideda iš 5 departamentų: Aude’o, Gard’o, Hérault, Lozère’o ir Rytų Pirėnų. Plotas 27 376 km2. 2,53 mln. gyventojų (2006). Centras – Montpellier (251 700 gyventojų, 2006); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2006): Nîmes’as (151,0), Perpignanas (111,3), Béziers (74,5), Carcassonne’as (50,2). Didesniąją Languedoco‑Roussillono dalį užima aliuvinė Languedoco žemuma. Šiaurėje ji pereina į Centrinio Masyvo pietinę ir pietvakarinę dalį – Juoduosius kalnus, Causses’o aukštumą, Sevenų plokščiakalnį (didžiausias aukštis 1702 m, Lozère’o kalnas), kristalinę Margeride’os plynaukštę. Pietvakariuose įsiterpia Pirėnų kalnų grandinės (didžiausias aukštis 2921 m, Carlitte’o kalnas); jos stačiu šlaitu leidžiasi į siaurą Roussillono žemumą. Viduržemio jūros krantas ties Pirėnų kalnais uolėtas, toliau iki Ronos deltos (apie 180 km) žemas, lagūninis (daug nerijų, reliktinių pakrantės ežerų), iš pradžių smėlėtas, rytinėje dalyje – pelkėtas. Klimatas mediteraninis. Žemumose aukščiausia sausio mėn. temperatūra 9–12 °C, liepos mėn. 27–30 °C, žemiausia atitinkamai 2–4 °C ir 15–19 °C; kalnuose šalčiau. Per metus iškrinta (daugiausia rudenį ir žiemą) 550–800 mm kritulių, Sevenuose – 1200 mm. Žiemą pučia šaltas vėjas tramontana, Ronos slėnyje – mistralis. Upės trumpos; didžiausios – Aude’as, Hérault; rytuose teka Rona (ja eina Languedoco‑Roussillono rytinė riba). Teritoriją kerta Pietų kanalas (iškastas 17 a.), jungiantis Garonos upę su Viduržemio jūra (dabar daugiausia turizmo objektas). Kalnuose auga miškai (daugiausia ąžuolynai, bukynai); kitur vyrauja gariga. Daug saugomų teritorijų (Sevenų nacionalinis parkas, Aukštutinio Languedoco regioninis parkas ir kitos).

Kasamas boksitas (didžiausi telkiniai Prancūzijoje), iš jūros vandens garinama druska. Vyno gamyba (19,4 hl, 1999; apie trečdalis Prancūzijos vyno produkcijos). Elektrometalurgija, elektronikos (įmonė Montpellier), chemijos (farmacijos), naftos chemijos, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, statybos pramonė, žemės ūkio produkcijos perdirbimas. Languedocas‑Roussillonas – vienas didžiausių vynuogininkystės regionų pasaulyje; vynuogynai užima apie 300 000 ha (1999). Sodininkystė (auginama persikai, abrikosai, obelys, slyvos), daržininkystė. Kalnuose veisiama avys, galvijai, Viduržemio jūros pakrantės ežeruose – austrės. Turizmas (labiausiai lankomi Carcassonne’o, Montpellier, Narbonne’o miestai). Pajūrio kurortai (La Grande‑Motte’as, Cap‑d’Agde’as ir kiti), karštosios mineralinės versmės Roussillone. Jachtų uostai. Per Languedocą‑Roussilloną eina automobilių magistralė ir geležinkelis iš Liono į Ispanijos miestus.

Oksitanija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką