lañkininkai, lankais ginkluoti kariai.
Dėl lanko kovinių savybių (šaudoma palyginti dideliu nuotoliu, tyliai ir taikliai) lankininkai galėjo per atstumą ir netikėtai pažeisti priešą. Artimame mūšyje neapsigindavo nuo šaltaisiais ginklais ginkluotų priešo pėstininkų ir ypač nuo raitelių, tad jiems dažniausiai buvo skiriama kitų karių apsauga. Lankininkai kovėsi pėsti arba raiti. Pėstieji vykdė lengvųjų pėstininkų funkcijas: iš pradžių apšaudydavo priešo sunkiuosius pėstininkus ar kitus mažiau judrius karius, artinantis sunkiosioms priešo pajėgoms traukdavosi į savos rikiuotės sparnus arba užnugarį. Pažeisdavo priešą iki 100 žingsnių (74 m), geriausi vidurinių amžių Europoje Velso lankininkai – iki 200 žingsnių (148 m) atstumu. Raitųjų lankininkų šaudymo taiklumas ir nuotolis buvo mažesnis, labai priklausė nuo šaulių pasirengimo ir lankų kokybės. Nuo artimos kovos juos saugojo judėjimo greitis. Iki susikuriant valstybėms lankininkai kovėsi per genčių susirėmimus.
lankininkai Crécy mūšyje (1346)
Lankininkai buvo labai paplitę trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Mesopotamijos valstybių kariuomenėse, juos plačiai naudojo hunai, mongolai ir kiti klajokliai. Lankininkai buvo svarbūs ginant ir puolant tvirtoves. Naudojo paprastas ir padegamąsias (puolant tvirtoves) strėles. Daugelyje šalių, ypač Azijos, lankininkai tapo atskira kariuomenės rūšimi, kartais pagrindine. Nuo 16 a. lankininkus pamažu pakeitė šaunamaisiais ginklais ginkluoti kariai.
2156
Lankininkai Lietuvoje
Lietuvoje nuo seno kariai lankus mažai naudojo (vietoj jų naudotos trumpos svaidomosios ietys, dažnai vadintos pikėmis). Kuriantis valstybei, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje lankininkais dažniausiai tarnaudavo Gudijos miestiečiai. Manoma, kad vienas tokių pavaizduotas 14 a. pirmos pusės Vokiečių ordino Marienwerderio (dabar Lenkijos miestas Kwidzynas prie Vyslos atšakos Nogato) pilies kolonos kapitelio mūšio scenoje (dabar ta kolonos dalis saugoma Marienburgo pilies muziejuje). Nuo 13 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė naudojo ir tobulesnius – refleksinius – lankus bei kilpinį lanką, arba arbaletą.
2271