Laon (Lãnas), miestas Prancūzijos šiaurėje, Pikardijos istorinėje srityje, į šiaurės rytus nuo Compiègne’o; Aisne’os departamento centras. Priklauso Aukštutinės Prancūzijos administraciniam regionui.
24 300 gyventojų (2019; aglomeracijoje 27 800 gyventojų). Laone susikerta Paryžiaus–Valenciennes’o ir Amiens’o–Reimso geležinkeliai. Pro miestą eina Reimso–Saint‑Quentino plentas.
Metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų, poligrafijos pramonė, energetikos įrenginių gamyba. Turizmas. Miesto muziejus (archeologija, graikų ir romėnų meno dirbiniai, 15–18 a. tapyba).
Architektūra
Dievo Motinos katedra Laone (12 a. antra pusė–1235)
Dievo Motinos katedros Laone vidus
Dievo Motinos katedra (12 a. antra pusė–1235) su gausia gotikine puošyba, aštuonkampė tamplierių koplyčia (12 a.), Šv. Martyno bažnyčia (12–13 a.), vienuolynas (13 a.) su didele požemine sale (dabar ligoninė), Vyskupų rūmai (apie 13 a., dabar Teismo rūmai) su koplyčia (12 a.). Išliko gynybinių sienų (13 a.) fragmentų, citadelė (16 a.).
Šv. Martyno bažnyčia Laone (12–13 a.)
Istorija
Antikos laikais buvo galų gyvenvietė, romėnų vadinta Laudunu, ją užėmė Romos konfederatai belgai, romėnai įtvirtino. 5 a.–1790 vyskupijos centras. Laonas sėkmingai atrėmė hunų, vandalų, normanų puolimus, 10 a. miestas buvo Karolingų dinastijos karalių rezidencijos vieta, kol 987 Hiugas I Kapetas perkėlė sostinę į Paryžių. 11 a. valdomas vyskupo, 12 a. pradžioje Laono miestiečiai vieni pirmųjų Prancūzijoje įgijo komunos teises (Laono komuna).
Per Šimtametį karą (1337–1453) miestą buvo užėmę burgundai, anglai, galiausiai jis atiteko Prancūzijai.
1814 03 9–10 prie Laono Prūsijos kariuomenė, vadovaujama G. von Blücherio, sumušė Napoleono I kariuomenę.
Per 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karą užimtas Prūsijos, per I ir II pasaulinius karus – Vokietijos. 1944 08 Sąjungininkams išvaduojant labai apgriautas.
2271