lapanosiniai

lapanõsiniai (Phyllostomatidae), amerikniai lapanõsiniai, šikšnosparnių (Chiroptera) būrio žinduolių šeima. 49 gentys, 151 rūšis. Paplitę Centrinėje ir Pietų Amerikoje, dauguma – miškingose vietovėse.

Masė nuo 5 iki 190 g. Ant nosies turi triskiautę išaugą, panašią į lapą arba ietį. Vienų rūšių lapanosiniai gyvena poromis, kiti – šimtatūkstantinėmis kolonijomis. Orientuojasi, bendrauja, aptinka grobį skleisdami trumpus ultragarso impulsus. Vieni lapanosiniai minta vabzdžiais, kiti – žiedais, vaisiais, treti – varliagyviais, smulkiais driežais, paukščiais, graužikais, kitais šikšnosparniais, yra mintančių krauju (vampyrai). Paprastasis durklanosis (Phyllostomus hastatus) gyvena urvuose didelėmis kolonijomis. Masė iki 110 g, sparnų tarpugalis 50–60 cm. Amerikinis netikrasis vampyras (Vampyrum spectrum) gyvena drevėse šeimyninėmis grupelėmis po 5–6 individus. Masė 150–190 g, sparnų tarpugalis apie 75 cm. Aktyvus naktį. Plėšrus, dažniausiai minta driežais, paukščiais, smulkiais graužikais, kitais šikšnosparniais.

baltanosiai lapanosiai

paprastieji vampyrai

Baltanosio lapanosio (Ectophylla alba) visas kūnas baltas, ausų ir nosies skiautės pakraščiai geltoni. Kūno masė 4–5 g. Minta vaisiais; iš bananų lapų darosi slėptuves. Paprastojo vampyro (Desmodus rotundus) kūno ilgis 68–93 mm, masė 20–43 g. Paplitęs nuo Meksikos šiaurės iki Čilės centrinės dalies, Argentinos, Urugvajaus ir Trinidado. Dienoja grotose, medžių drevėse. Gyvena grupelėmis iki 2000 individų. Minta žinduolių krauju, kenkia ir žmonėms. Iš aštriais dantimis padarytos žaizdelės nulaižo apie 20 ml kraujo. Nėštumas apie 7 mėn., veda 1 jauniklį. Kartais perneša pasiutligę.

paprastasis vampyras

2005

-vampyras; -durklanosis; -lapanosis; -šikšnosparnis