„Lapės romanas“ (Roman de Renart), 12–13 a. prancūzų literatūros kūrinys, parašytas oktasilabinėmis eilėmis. Sudaro 30 dalių, vadinamųjų šakų, vaizduojančių gudraus lapino Renaro nuotykius, kovas su kvailoku vilku Izengrenu; be jų, veikia žvėrių karalius liūtas Noblis, lokys Briunas, asilas Boduenas, gaidys Šantekleras, vištelė Pinta ir kiti. Anoniminiai kūrėjai rėmėsi gyvulinių pasakų, antikinių (Ezopo, Fedro) pasakėčių, 10–12 a. lotyniškų poemų siužetais. Ankstyvosioms Lapės romano šakoms būdinga žaismingumas ir humoras, vėlesnėms – satyra (išjuokiama karaliaus valdžia, aristokratija, riteriai, dvasininkai). Apie 1270 Flandrijoje pasirodė anoniminė poema Renaro karūnavimas (Couronnemant de Renart), 1288 – Jacquemart’o Giélée Naujasis Renaras (Renart le Nouvel), 1320, 1342 – nežinomo autoriaus iš Troyes Perdirbtas Renaras (Renart le Contrefait). Lapės romanu sekė nemažai italų, ispanų, vokiečių (J. W. Goethe’s Lapinas Reinekis 1794, lietuvių kalba 1923, 1997) autorių. Lietuvių kalba 1936 išleistas adaptuotas Lapės romano vertimas.
510