lãpgraužiai (Chrysomelidae), vabalų (Coleoptera) šeima. Paplitę beveik visame pasaulyje. Apie 40 000 rūšių (Lietuvoje apie 290). Svarbiausios gentys: spragės (Chaetocnema), skydinukai (Cassida), juostaspragės, paslėptagalviai (Cryptocephalus), lemai (Lema), donacijos (Donacia).
Vidutinio dydžio ir smulkūs, ovalo formos, iškilia nugara ir plokščia apačia. Kūnas dažniausiai plikas, metalo blizgesio. Antenos karoliškos, siūliškos, kartais pjūkliškos, pakrypusios į priekį, iš 11 narelių. Leteną sudaro 4 nareliai. Nejudrūs, blogai skraido. Gyvena žolėse ir lapuočių medžiuose. Lervos dažniausiai juodos, karpotos, turi 3 poras trumpų kojų. Žiemoja vabalai arba lėliukės, rečiau – lervos arba kiaušiniai. Lervos ir suaugėliai graužia lapus. Kai kurių lapgraužių lervos gyvena dirvoje, minta augalų šaknimis. Dauguma rūšių oligofagai. Lapgraužiai padaro daug žalos žemės ūkio augalams ir medžiams. Bulvėms kenkia kolorado vabalas, krienams, ridikėliams – juostaspragės, linų daigams – šokliaspragė (Longitarsus parvulus), runkeliams, javams – spragės, alksniams – alksniagraužiai, arba alksniavabaliai (Agelastica).
tuopinis lapgraužis (Chrysomela populi)
2543