lateñtinis nusikalstamùmas, padarytų, bet nepatekusių į apskaitą, neužregistruotų ar neatskleistų nusikaltimų (nusikalstamų veikų) visumos raiškos procesai. Latentinių nusikalstamų veikų skaičius niekada tiksliai nežinomas, jos lieka neįvertintos baudžiamojo teisingumo, jas padarę asmenys nesulaukia valstybės ir (arba) visuomenės pasmerkimo. Latentinį nusikalstamumą lemia objektyvūs (pvz., apie padarytą nužudymą žino tik nusikaltėlis arba apie išžaginimą – tik nusikaltėlis ir auka) ir subjektyvūs (pvz., kai teisėsaugos institucijos dėl įvairių priežasčių nepateikia kai kurių atskleistų nusikaltimų skaičiaus) veiksniai.
Latentinis nusikalstamumas įvairiose šalyse maždaug nuo 3 iki 9 kartų viršija teisėsaugos institucijų ištirtą nusikalstamumo dalį. Įvairių nusikaltimų ir nusikalstamumo rūšių latentinio nusikalstamumo intensyvumas skirtingas. Pagal tam tikrų nusikaltimų latentiškumo laipsnį kriminologijoje juos įprasta skirstyti į mažo latentiškumo (pvz., nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai), vidutinio latentiškumo (pvz., plėšimai, išžaginimai) ir didelio latentiškumo (pvz., vagystės, daugiausia nedidelės, ir kiti turtiniai nusikaltimai). Dažniausiai atskleidžiami (apie 80 %) mažo latentiškumo nusikaltimai, mažiausiai (apie 25 %) – didelio latentiškumo. Registruota smurtinio nusikalstamumo dalis geriau, patikimiau atspindi latentinę šio nusikalstamumo dalį, o turtinio nusikalstamumo registruotoji dalis priešingai – mažai atspindi latentinę šio nusikalstamumo dalį.
Lietuvoje latentinio nusikalstamumo tyrimai pradėti 1965, paspartinus kriminologijos mokslo plėtotę. Išsamiau tirtas turtinių nusikaltimų latentiškumas. Nustatyta, kad vadinamojo socialistinio turto grobimų latentiškumas buvo labai didelis – jų buvo atskleidžiama tik apie 0,5 %. Tiriant nepilnamečių nusikalstamumo latentiškumą nustatyta, kad jų latentiškumo lygis sudarė nuo 1/3 iki 2/3 registruoto nepilnamečių nusikalstamumo įvairiose vietovėse. Atkūrus nepriklausomybę rengiamos gyventojų apklausos dėl prieš juos padarytų nusikaltimų. 1996 nusikalstamų veikų aukomis tapo apie 1/4 apklaustų gyventojų, 2001–05 – apie 47 %. 2005 nužudymų atskleidžiamumo rodiklis buvo apie 84 %, sunkių sveikatos sutrikdymų – 86 %, išžaginimų – 65 %, plėšimų – 40 %, vagysčių – 24 %.
183