Latvijos dainų ir šokių šventės dalyvių eisena Rygos gatvėmis (2018 07 01)

lãtviai (savivardis latvieši), Europos tauta. Latvijos pagrindiniai gyventojai (apie 1,2 mln.; 2023), dar gyvena Didžiojoje Britanijoje (apie 102 000), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 100 000), Airijoje (48 000), Kanadoje (28 000), Vokietijoje (27 700), Brazilijoje (25 000), Rusijoje (apie 20 000), Australijoje (19 000) ir kitose šalyse. Iš viso pasaulyje yra apie 1,7 mln. latvių. Kaba latvių kalba. Dauguma evangelikai liuteronai, yra katalikų, stačiatikių.

Gyvensena

Etninėmis ypatybėmis skiriasi Kuršo, Žiemgalos, Vidžemės, Latgalos ir Augšzemės gyventojai. Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė ir gyvulininkystė (arkliai, avys, galvijai, kiaulės), žvejyba. Amatai: medienos, odos, metalo, gintaro apdirbimas, audimas. Tradicinė gyvenamoji vieta – vienkiemiai, Vidžemėje ir pajūryje vyravo kupetiniai kaimai (ciemi), Latgaloje – gatviniai kaimai (sādžas). Iki 20 a. latvių gyvenamieji namai daugiausia buvo iš pušinių ar eglinių rąstų, dengti šiaudais, nendrėmis, malksnomis. Kuršo ir Žiemgalos gyvenamieji pastatai buvo panašaus plano kaip Žemaitijos, Latgalos – artimi aukštaičių ir rytų slavų.

senieji latvių pastatai ant Juglos ežero kranto (Latvijos liaudies buities muziejus, Ryga)

žvejai traukia tinklus Baltijos jūroje ties Engure (Engurės savivaldybė)

Tradicinis maistas: putra – kruopų košė, valgyta su pienu arba mėsa ir taukais, skabputrė – pieniška parauginta kruopų sriuba, kopūstienė iš šviežių ir raugintų daržovių (kopūstų, burokėlių lapų, rūgštynių), žirnių arba pupų košės. Kepė rūgščią duoną, daugiausia ruginių miltų. Iš grūstų kanapių sėklų gamino vadinamąjį pieną, kurį vartojo kaip pagardą prie bulvių ir košių. Švenčių tradiciniai patiekalai – mėsiški valgiai, pyragai, sausainiai, pvz., Kalėdų ir Naujųjų metų – kiauliena su raugintais kopūstais, Velykų – kiaušiniai ir šaltiena, Joninių (Lyguo – latviškai Līgo) – vadinamasis Jono varškės sūris. Tradiciniai gėrimai: alus, beržų ir klevų sula.

Moterų tautiniai drabužiai: tunikos tipo puošnūs marškiniai, išilgai dryžuoti (kai kur languoti) sijonai, apsisiausdavo languota ar balta išsiuvinėta skara, ant peties ar krūtinės susegama apskrita sege, vyrų – baltos, pilkos, mėlynos sermėgos, marškiniai, vienspalvės ar languotos kelnės.

Kuršo gyventojai latviai tautiniais drabužiais (20 a. antra pusė)

Istorija

Trečio tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje latvių protėviai atsikėlė į dabartinės Latvijos teritoriją iš pietų. Pirmame tūkstantmetyje susidarė baltų genčių sąjungos, kurios dalyvavo latvių etnogenezės procese: latgalių – į šiaurę nuo Dauguvos, sėlių, žiemgalių ir kuršių – dabartinės Pietų Latvijos ir Šiaurės Lietuvos teritorijoje. 16 a. susiformavo latvių tauta, 19 a. antroje pusėje, kitų tyrėjų nuomone, 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje ji tapo nacija.

Lietuvos latviai

Žeimelio latvių pradžios mokyklos mokiniai ir mokytoja (1936; © Lietuvos liaudies buities muziejus)

Lietuvoje 19 a. pabaigoje gyveno apie 35 000 latvių; jie sudarė 1,3 % Lietuvos gyventojų. 20 a. pradžioje Kaune susidarė latvių kolonija, 1907 įvyko vienas pirmųjų latvių ir lietuvių surengtų vakarų. Dalis latvių tuomet įstojo į J. Naujalio vadovaujamą chorų ir teatro draugiją Daina. Po Pirmojo pasaulinio karo Kauno latvių kolonija suaktyvino savo veiklą: 1923 įsteigta Lietuvių–latvių vienybės draugija, 1927 – studentų korporacija Sidrabenia (propagavo latvių kultūrą, kalbą), 1932 – Lietuvos latvių draugija (Kauno latvių draugija), 1935 – privati latvių pradinė mokykla ir Lietuvos latvių susivienijimas, sutelkęs visas Lietuvoje veikiančias latvių organizacijas.

Po Antrojo pasaulinio karo latvių bendruomenė Kaune ir visoje Lietuvoje sunyko: sovietinė okupacinė valdžia uždraudė visas latvių organizacijas, mokyklas, nemažai latvių pasitraukė į Vakarus, dalis išsikėlė į Latviją. 20 a. 9 dešimtmetyje A. Butkaus iniciatyva Kaune buvo atkurta Lietuvių–latvių draugija, įsteigti jos Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos skyriai. Vėliau draugija išsiskaidė į latvių klubus. Veikia Akmenės rajono (turi sekmadieninę mokyklą), Joniškio rajono, Panevėžio, Vilniaus latvių draugijos, Klaipėdos apskrities latvių asociacija, Klaipėdos krašto latvių tautinė bendrija), jų veiklą koordinuoja Vilniuje įsikūrusi Lietuvos latvių visuomeninių organizacijų koordinacijos taryba.

Lietuvoje, 2011 (gyventojų surašymo duomenimis) gyveno 2025 latviai, 2021 (gyventojų ir būstų surašymo duomenimis) – 1572 latviai. Daugiausia susitelkę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Palangoje, Panevėžyje ir Šiaurės Lietuvoje (Akmenės, Biržų, Joniškio, Pasvalio, Skuodo ir kitų rajonų savivaldybių teritorijoje).

L: A. Butkus Mūsų broliai latviai Vilnius 1990, Latviai Kaunas 1995.

2338

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką