Lãtvijos gyvéntojai. 2023 Latvijoje gyveno 1,88 mln. gyventojų. 2022 duomenimis, 63 % gyventojų – latviai, 24,2 % – rusai, 3,1 % – baltarusiai, 2,2 % – ukrainiečiai, 1,9 % – lenkai, 1,1 % – lietuviai, 0,3 % – romai, 4,2 % – kitų tautybių žmonės. Lietuviai daugiausia gyvena Lietuvos–Latvijos pasienyje. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai yra daugiausia imigrantai, į Latviją atvykę po II pasaulinio karo. Valstybinė kalba – latvių kalba; daug gyventojų kaba rusų kalba. 2022 Latvijoje buvo 63 % gyventojų, kurių gimtoji kalba latvių, 26,2 % – rusų kalba. Daugiausia gyventojų išpažįsta protestantizmą (gausiausia evangelikų liuteronų bendruomenė – 34,2 % gyventojų), 24,1 % katalikybę, 17,8 % stačiatikybę, 1,6 % sentikybę, 21,1 % gyventojų yra netikintys; yra musulmonų, budistų, judėjų, kitų religijų išpažinėjų (2011).
Jelgava
Liepoja
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje latvių buvo apie 90 %, iš tautinių mažumų daug buvo vokiečių. Prieš II pasaulinį karą dauguma vokiečių repatrijavo. Pirmaisiais sovietų okupacijos metais apie 33 000 latvių buvo deportuoti į Sibirą ir kitas SSRS vietoves (apie 1350 nužudyta). 1941–44 Vokietijai okupavus Latviją vyko masinis žydų ir romų (čigonų) naikinimas (Holokaustas). 1944, Rusijai vėl okupavus Latviją, toliau vyko latvių deportacija (1949 deportuota apie 42 000 latvių). 21 a. pradžioje apie 70 000 latvių gyveno už Latvijos sienų. Sovietų okupacijos metais SSRS valdžia skatino rusų ir kitų SSRS respublikų gyventojų migraciją į Latviją; per šį laikotarpį į šalį (daugiausia 1945–50 – apie 450 000) atvyko apie 1,5 mln. imigrantų (apie 1/2 jų iki šiol gyvena Latvijoje). Iki II pasaulinio karo latvių buvo 80 %, 1989 – 52 %, rusų atitinkamai 9 % ir 30 %.
1991, Latvijai atgavus nepriklausomybę, latvių pamažu pradėjo daugėti (ypač dėl kitataučių emigracijos ir latvių reemigracijos). 1991–95 į Latviją atvyko 30 842, išvyko 168 230 žmonių. Dėl 1995 pilietybės įstatymo daug rusų ir kitų imigrantų paliko Latviją; po 1940 į Latviją atvykę imigrantai ir jų palikuoniai, norėdami gauti Latvijos pilietybę, privalo išlaikyti latvių kalbos ir Latvijos istorijos egzaminą. 64,9 % Latvijos gyventojų yra nuo 15 iki 65 m., 19,9 % – vyresni kaip 65 m., 15,1 % – iki 15 metų (2022). 2022 vyrų buvo 45 %, moterų – 55 %. Vidutinė gyvenimo trukmė – 76,1 m. (2022). Gyventojų vidutinis tankis 29,6 žm./km2. Tankiausiai gyvenama Rygos regione (2382 žm./km2), rečiausiai – Vidžemės regione (16,1 žm./km2). Tankiausiai apgyventi rajonai – Rygos, Ogrės, Bauskės, rečiausiai – Ventspilio, Alūksnės, Balvų, Liepojos. Nuo 1991 miesto gyventojų skaičius dėl emigracijos mažėja.
rekonstruotas vikingų kaimas Āraišių ežero saloje
Dirbančiųjų skaičius didėja paslaugų sferoje, mažėja žemės ūkyje ir pramonėje. Apie 75 % visų dirbančiųjų dirba miestuose (2022). Bedarbiai 2019 sudarė 6,5 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
Cėsys
Talsai
https://s.vle.lt/diagramos/166.html
2
3
*tūkstančiui kūdikių
1
4
Latvijos dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2003)
Latvijos konstitucinė santvarka
Latvijos partijos ir profsąjungos
Latvijos ginkluotosios pajėgos