Lietuvių kalbos paplitimas Latvijoje 16–20 amžiais

Lãtvijos lietùviai

Lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje iki 19 a. pabaigos

Pirmieji lietuviai dabartinės Latvijos teritorijoje įsikūrė 7–12 amžiuje. 13 a. Latgalos pietuose jie buvo pasistatę Naujinio pilį (prie dabartinio Daugpilio). Šiauriausia lietuvų sala Latgaloje buvo Ciskodo parapijoje (9 lietuvių kaimai). 19 a. Latvijoje apsigyveno iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijos pasitraukusių 1830–1831 sukilimo ir 1863–1864 sukilimo dalyvių, paleistų iš Sibiro tremties, t. p. už draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą, tautinę veiklą žandarų persekiojamų ir gaudomų lietuvių. 19 a. pabaigoje lietuviai Indricoje, Gauruose nusipirko ir pasidalijo J. Platerio dvarus, įkūrė savo gyvenviečių.

19 a. pabaiga–20 a. pradžia

19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje, plėtojantis pramonei, lietuvių imigracija labai padidėjo. Ieškoti darbo ir mokytis lietuviai vyko į Rygą, Liepoją, Bauskę, Jelgavą, Ventspilį, kitus miestus (1 lentelė), t. p. Pietų Latvijos kaimus. Nemažai lietuvių dirbo Rygos geležinkelio vagonų gamykloje Phoenix, gumos fabrike Provodnik, lentpjūvėse, linų verpyklose, alaus daryklose, baldų dirbtuvėse, tramvajų depe, prie geležinkelių, uostuose ir kitur. 1918 susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, dalis lietuvių grįžo į Lietuvą.

1 lent. Latvijos miestų gyventojai lietuviai 1897–2000
  1897 1914 1989 1996 2000
Ryga 6362 35 156* 7012 6926 5875
Daugpilis 190 1118 1158 967
Jelgava 800 927 1055 866
Jūrmala 541 556 520
Liepoja 3590 17 567 2663 2801 2381

*1913 duomenys

Nemažai lietuvių mokėsi Jelgavos, Liepojos, Rygos gimnazijose; vien Jelgavoje mokėsi daug būsimų lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjų – P. Avižonis, K. Bielinis, Vytautas Didžiulis, P. Kalpokas, Feliksas Martišius, V. Mironas, K. Paltarokas, V. Petrulis, V. Požela, M. Sleževičius, A. Smetona, J. Šliūpas, R. Šliūpas, J. Vienožinskis ir kiti. Visuomeninę veiklą plėtojo Daugpilio, Jelgavos, Liepojos, Rygos lietuviai. Nuo 19 a. pabaigos iki 1940 veikė lietuvių savišalpos, labdaros, kultūros ir kitų organizacijų (2 lentelė).

2 lent. Latvijos lietuvių organizacijos 19 a. pabaigoje–20 a. 4 dešimtmetyje
Organizacija Įkūrimo metai
Daugpilio Lietuvių draugija 1926
Jaunimo sporto draugija Vytis 1929
Lietuvių Žiemgalos draugija (Jelgavoje) 1928
Latvijos lietuvių sąjunga 1930
Liepojos Lietuvių draugija 1911
Liepojos draugija Savišalpa 1904
Liepojos Šv. Zitos draugija 1909
Lietuvių pašalpos draugija 1894
Lietuvių tėvų draugija 1924
Mokytojų draugija 1928
Rygos lietuviškai dainai puoselėti draugija Aušra 1881
Rygos katalikų draugija Blaivybė 1908
Rygos socialistų blaivininkų draugija Giedra 1910
Rygos muzikos bei dainos draugija Kanklės 1904
Rygos lietuvių pašalpos ir kultūros skleidimo draugija 1904
Rygos studentų draugija Viltis 1904
Rygos Šv. Zitos tarnaičių draugija 1910
Rygos švietimo draugija Žvaigždė 1907
Katalikų jaunimo draugija Šviesa 1922
Rygos jaunimo draugija Rūta (skyrius Liepojoje) 1924
Rygos teatro draugija 1930
Rygos lietuvių gimnazijos absolventų draugija Laisvė 1929

Kai kurie lietuviai darbininkai priklausė Latvijos socialdemokratų organizacijoms. 20 a. pradžioje veikė Lietuvos socialdemokratų partijos organizacija; ji 1907 05 prisijungė prie Latvijos socialdemokratų partijos. 1909–15 veikė Latvijos lietuvių socialdemokratų organizacija Lietuvių kultūros centras (1910 turėjo apie 120 narių), 1919 veiklą plėtojo Latvijos socialdemokratijos (nuo 1919 03 Latvijos komunistų partija) lietuvių sekcija; ji 1919 01–05 leido laikraštį Darbininkų kova. Po 1926 Gruodžio 17 perversmo Lietuvoje į Latviją atvyko politinių emigrantų komunistų, kairiųjų liaudininkų ir socialdemokratų. 1930 lietuviškos organizacijos susibūrė į Latvijos lietuvių sąjungą.

Nuo 1907 Latvijoje veikė nemažai lietuviškų mokyklų. 1933–34 lietuviškos 4 klasių mokyklos veikė Rygoje (dvi mokyklos), Aknystoje, Eglainėje, Indricoje, Gryvoje, Miciūniškyje, Neretose, 6 klasių mokyklos Rygoje (dvi mokyklos), Liepojoje, Jelgavoje, Subatėje. 1938 veikė 18 lietuviškų pradinių mokyklų. Lietuviškas mokyklas 1933 lankė 975 vaikai, 1938 – 980, 1939 – apie 700. 1924–48 Rygoje veikė lietuvių realinė gimnazija. 20 a. 3–4 dešmtmetyje Aucės, Baltmuižės, Kalkuonės, Medumo, Skyronių, Ukrų, Vytinės latvių mokyklose buvo lietuvių kalbos pamokų. Rygoje veikė du lietuviški vaikų darželiai. Po 1934 perversmo Latvijoje lietuviai buvo iškeldinti iš Alūkstos apskrities pasienio vietovių, jiems uždrausta ten pirkti žemės; imta latvinti lietuviškus vietovardžius. Per II pasaulinį karą dalis Latvijos lietuvių buvo pasitraukę į SSRS, dalis lietuvių veikėjų emigravo. Po karo lietuviškos mokyklos buvo uždarytos.

Lietuviai Latvijoje 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje

Koncertuoja Aknystos lietuvių muzikos ansamblis Aušrelė (2004)

dainuoja Latvijos lietuvių folkloro ansambliai (2005)

Norėdami būti arčiau Lietuvos, Latvijoje (Daugpilyje, Jelgavoje, Liepojoje, Rygoje, jų apylinkėse ir kitur) 20 a. 6–7 dešimtmetyje apsigyveno daugelis buvusių politinių kalinių ir tremtinių lietuvių, negavusių Lietuvos sovietinės valdžios institucijų leidimo grįžti į Tėvynę. 1988–95 Latvijos lietuviai aktyviai dalyvavo Latvijos liaudies fronto veikloje.

1991 05 04 Latvijai atkūrus nepriklausomybę veiklą pradėjo Latvijos lietuvių bendruomenė, 1997 nuo jos atskilus daliai narių atkurta Latvijos lietuvių sąjunga (2019 pirmininkė Marija Audronė Blunava), 1999 įkurta Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė (2019 pirmininkas Tomas Kaikaris). 2019 Latvijoje dar veikė: Bauskės lietuvių kultūros draugija Astra (pirmininkė Danutė Slavinska), Daugpilio lietuvių bendruomenė (vadovė Romalda Žvirblytė-Žuka), Duobelės lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Lidija Eizengrauda), Jelgavos lietuvių kultūros draugija Vytis (pirmininkas Algimantas Burba), Liepojos lietuvių kultūros draugija Rūta (pirmininkė Stanislava Bezina), Valmieros lietuvių kultūros draugija Gintaras (pirmininkė Regina Valtenberga), Latvijos lietuvių politinių kalinių ir represuotųjų draugija (pirmininkas Juozas Kružikas), Latvijos lietuvių kultūros draugija Rygoje (pirmininkė Irena Falalejeva), profesionalų klubas Global Lithuanian Leaders Riga (pirmininkė Dalia Petkevičienė).

20 a. 10 dešimtmetyje Latvijos lietuvių bendruomenės iniciatyva lituanistinės mokyklos įsteigtos Daugpilyje (1994–2000), Jūrmaloje (1994–2005), Jelgavoje (1989), Ķegume (1999–2004), Liepojoje (1989, atkurta 1998, veikė iki 2002), Valmieroje (1998), Duobelėje (2000–06), Aknystoje (2004), jose dirbo 16 mokytojų; 2014 tebeveikė Daugpilio ir Jelgavos mokyklos. Lietuvių kalbos fakultatyvai veikė Daugpilyje, Aknystoje, lietuviškos 1–9 klasės, įkurtos Liepojos lietuvių kultūros draugijos Rūta, iki 2002 veikė vienoje Liepojos latvių vidurinių mokyklų. Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje (nuo 2003; pirma lietuvių klasė latvių 85‑ojoje vidurinėje mokykloje įkurta 1991, 1995–2000 veikė pagrindinė mokykla) 2017 mokėsi 375 mokiniai; nuo įkūrimo iki 2016 direktorė Aldona Bronislava Treija, nuo 2016 – Jolanta Nagle.

Latvijos lietuvių jungtinė sportininkų komanda dalyvauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, jungtinis folkloro ansamblis – Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Latvijos lietuviai dalyvauja tradiciniuose Latvijos tautinių mažumų festivaliuose Rygoje Latvijos vainikas ir lietuvių, latvių, lyvių, estų kultūros šventėje Baltijos pynė. Per Latvijos radijo 4‑ąją programą transliuojam lietuvių programa Lietuva brangi.

Latvijos lietuvių spauda

1881 Mintaujoje (Jelgavoje) buvo rengiamasi leisti savaitraštį Lietuvos žinios, 1883 Rygoje – žurnalą Aušrinė, Liepojoje – savaitraštį Žemaitiškas laikraštis, bet Rusijos valdžia nedavė leidimo. Tik panaikinus lietuviškosios spaudos draudimą, 1906 Rygoje L. Jakavičius išleido pirmąjį lietuvių periodinį leidinį – satyros ir humoro žurnalą Juokdarys (ėjo iki 1907). Kiti Latvijos lietuvių periodiniai leidiniai nurodyti 3 lentelėje.

Statistika

1914 Latvijoje gyveno apie 95 000, 1920 – 25 588, 1925 – 23 192, 1930 – 25 880, 1935 – 22 843, 1959 – 32 383, 1970 – 40 589, 1979 – 37 818, 1989 – 34 630, 1999 – 31 124, 2011 – 34 846, 2016 – 26 745 lietuviai.

L: J. Budzinauskienė Latvijos lietuvių bendruomenė Vilnius 2001; K. Garšva Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija) Vilnius 2005; Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos Vilnius 2005; D. Mačiulis, Ē. Jēkabsons Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais Vilnius 2018.

3 lent. Latvijoje leisti lietuvių periodiniai leidiniai
Leidinio pavadinimas Leidimo metai Leidinio tipas Leidinio pobūdis
Botagas 1914–1915 laikraštis literatūros, humoro ir satyros
Darbininkų balsas 1930–1931 laikraštis politikos ir visuomenės, socialdemokratų krypties
Darbininkų kova 1919 laikraštis Latvijos socialdemokratų lietuvių sekcijos
Darbo frontas 1933–1934 laikraštis politikos, ekonomikos, kultūros, socialdemokratų krypties
Kareivių tiesa 1914 (išėjo 3 numeriai) laikraštis kariškių
Laisvas žodis 1917 laikraštis Lietuvos karininkų
Laisvas žodis 1928–1930 mėnesinis žurnalas kultūros ir visuomenės
Laisvė 1932–1933 laikraštis socialdemokratų krypties
Laisvės kovotojas 1932 laikraštis socialdemokratų krypties
Latvijos lietuvis 1930–1931 savaitraštis Latvijos lietuvių sąjungos
Latvijos lietuvis 1989–1996 laikraštis tautinės krypties
Liaudies balsas 1927–1928 laikraštis valstiečių liaudininkų
Lietuvis 1933–1935 mėnesinis laikraštis tautinės katalikiškos krypties
Lietuvių balsas 1931–1940 ir nuo 1994 laikraštis visuomenės ir kultūros
Lietuvių mintys 1933 laikraštis socialdemokratų krypties
Liuosybė 1917 (išėjo 7 numeriai savaitraštis Rygos lietuvių sąjungos; liberalus
Naujas žodis 1925–1926 žurnalas kultūros ir visuomenės
Pirmyn 1907–1909 laikraštis socialdemokratų krypties
Rygos balsas 1921–1931 savaitraštis katalikiškos krypties
Rygos garsas 1909–1917 savaitraštis politikos, literatūros, mokslo; katalikiškos krypties
Rygos naujienos 1909–1915 savaitraštis politikos, ekonomikos, visuomenės; liberalus
Vilnis 1913–1914 ir 1917 savaitraštis socialdemokratų krypties

2617

Latvija

Latvijos gamta

Latvijos gyventojai

Latvijos konstitucinė santvarka

Latvijos partijos ir profsąjungos

Latvijos socialinė apsauga

Latvijos sveikatos apsauga

Latvijos ginkluotosios pajėgos

Latvijos ūkis

Latvijos istorija

Latvijos ryšiai ir santykiai su Lietuva

Latvijos švietimas

Latvijos literatūra

Latvijos architektūra

Latvijos dailė

Latvijos muzika

Latvijos choreografija

Latvijos teatras

Latvijos kinas

Latvijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką