Lãtvijos lietùvių sjunga (Latvijas lietuviešu savienība), Latvijos lietuvių organizacija, įkurta 1930. Centras Rygoje. Turėjo 16 skyrių: Aucės, Aknystos, Bauskės, Bebrinės, Gaurų, Gryvos, Kurcumo, Lašų, Laukesos, Medumo, Neretų, Panemunės, Raudos, Skaistos, Subačiaus ir Ukrų (1940). Leido laikraščius Latvijos lietuvis (1930–31), Lietuvių balsas (1931–40), t. p. Latvijos lietuvių kalendorių (1937–40). Sąjungai 1930–40 priklausė 12 organizacijų (1 lentelė). Sąjunga koordinavo šių organizacijų veiklą, atstovavo joms, steigė ir išlaikė lietuviškas mokyklas. 1932 05 Jelgavoje buvo surengta poezijos šventė, kurioje dalyvavo Maironis (nuo 2002 tokias šventes kasmet rengia Latvijos lietuvių bendruomenė).
1991 Latvijai visiškai atkūrus nepriklausomybę buvo įkurta Latvijos lietuvių bendruomenė, ji vienijo visas tuo metu Latvijoje veikiančias lietuvių organizacijas. 1997 trys lietuvių organizacijos (2 lentelė) išstojo iš bendruomenės ir atnaujino Latvijos lietuvių sąjungos veiklą. Nuo 2014 Latvijos lietuvių sąjunga vėl dalyvauja Latvijos lietuvių bendruomenės veikloje.
Kasmet rengia Vasario 16, Kovo 11 minėjimus, poezijos vakarus, koncertus, organizuoja viktorinas, ekskursijas po Latvijos ir Lietuvos miestus. Pirmojo Latvijos prezidento K. Ulmanio tėviškėje, Pikšų vienkiemyje (Bērzės valsčius, Duobelės savivaldybė), Latvijos lietuvių sąjunga 1997 surengė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą.
Pirmininkai: Aivaras Liepinis, Juozas Kružikas, Marija Audronė Blunava.
2271
| Pavadinimas | Įkūrimo metai |
|---|---|
| Daugpilio Lietuvių draugija | 1926 |
| Jaunimo sporto draugija Vytis | 1929 |
| Katalikų jaunimo draugija Šviesa | 1922 |
| Liepojos Lietuvių draugija | 1911 |
| Lietuvių tėvų draugija | 1924 |
| Lietuvių pašalpos draugija | 1894 |
| Lietuvių Žiemgalos draugija (Jelgavoje) | 1928 |
| Mokytojų draugija | 1928 |
| Rygos lietuvių gimnazijos absolventų draugija Laisvė | 1929 |
| Rygos studentų draugija Viltis | 1904 |
| Rygos Šv. Zitos tarnaičių draugija | 1910 |
| Rygos teatro draugija | 1930 |
2