Latvijos mokslų akademijos pastatas
Lãtvijos mókslų akadèmija (Latvijas Zinātņu akadēmija), aukščiausia šalies mokslo institucija. Yra Rygoje.
Struktūra ir sudėtis
Veikia 4 mokslo skyriai: Chemijos, biologijos ir medicinos mokslų, Fizikos ir technikos, Humanitarinių ir socialinių mokslų, Žemės ūkio ir miškų mokslų. Yra Terminologijos komisija. Latvijos mokslų akademija turi Radioastrofizikos observatoriją (įkurta 1946), Nacionalinį botanikos sodą (įkurtas 1956), Latvijos akademinę biblioteką (įkurta 1524; seniausia šalies biblioteka).
Akademija gali turėti 100 tikrųjų narių (priimami ne vyresni kaip 70 metų), 50 narių korespondentų (priimami ne vyresni kaip 65 metų), 50 garbės narių, 100 užsienio narių.
Veikla
Latvijos mokslų akademija vadovauja mokslo tiriamajam darbui, dalyvauja kuriant Latvijos mokslo politiką ir konsultuoja vyriausybę mokslo klausimais, rengia suvažiavimus, konkursus. Nuo 1993 teikia Latvijos mokslų akademijos Didįjį medalį nusipelniusiems Latvijos ir užsienio mokslininkams, įvairias premijas. Leidžia mokslinius leidinius, žurnalą Latvijas Zinātņu akadēmijas Vēstis (nuo 1947; nuo 1992 eina serija A – humanitariniai ir socialiniai mokslai ir serija B – gamtos, tikslieji ir taikomieji mokslai), biuletenį Zinātnes Vēstnesis (nuo 1989). Bendradarbiauja su 31 šalies mokslų akademijomis (tarp jų – ir su Lietuvos mokslų akademija).
Istorija
1946 reorganizavus Rygos latvių draugiją (įkurta 1868) įkurta Latvijos SSR mokslų akademija, nuo 1990 03 Latvijos mokslų akademija.
Prezidentai
Latvijos mokslų akademijos prezidentai: Paulis Lejiņš (1946–1951), Jānis Peive (1951–1959), K. Plaude (1960–1970), Aleksandrs Mālmeissters (1970–1984), Bruno Purin (1984–1989), Jānis Lielpēteris (1989–1994), Tālis Millers (1994–1998), Jānis Stradiņš (1998–2004), Juris Ekmanis (2004–2012), Ojārs Spārītis (nuo 2012).
Akademijos užsienio nariai iš Lietuvos
Užsienio nariai iš Lietuvos: J. Banys, R. Čiegis, Z. Dabkevičius, B. Juodka, V. Razumas, B. Stundžia (buvo A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius).
2271