Lãtvijos švietmas

Pirmosios mokyklos

13 amžiuje pirmąsias mokyklas (jose mokyta lotynų kalba) prie bažnyčių, vienuolynų steigė vokiečių feodalai – pirmoji vokiečių mokykla įsteigta 1211 prie Rygos katedros (iki 1528 ji vadinosi Katedros vienuolyno mokykla). Latvių vaikai jose nesimokė, kaimuose mokyklos neveikė.

Pirmosios pasaulietinės mokyklos pradėtos steigti 14 amžiuje, latvių mokyklos – 16 amžiaus antroje pusėje, kai kuriose Vidžemės parapijose – 17 amžiaus pabaigoje.

1630 Švedijos karalius Gustavas II Adolfas įsteigė pirmąją gimnaziją Rygoje; gimnazijas galėjo lankyti ir valstiečių vaikai. Pagal 1687 įstatymą, žemvaldžiai turėjo dvaruose įsteigti pradines mokyklas, į jas valstiečiai privalėjo žiemą leisti vaikus. 1775 Mintaujoje (Jelgavoje) įkurta pirmoji aukštesnioji mokykla – Petro I akademija (1801 reorganizuota į universitetą, 1806 – į gimnaziją). Valmieroje (1839), Irlavoje (1840) ir Rygoje (1870) įsteigtos mokytojų seminarijos. Jose buvo dėstoma vokiečių kalba. 1861 įsteigtas Rygos politechnikumas (1896–1919 Rygos politechnikos institutas, 1919 jo pagrindu įkurtas Latvijos universitetas), 1864 – pirmoji jūrininkystės mokykla latvių dėstomąja kalba.

Latvijos universiteto Akademinio centro pastatai (Gamtos namai, Mokslo namai) Rygos Tornakalnio rajone

17–19 amžiaus viduryje latviai dar vykdavo studijuoti į Tartu (Dorpato) universitetą.

Didėjanti rusų kultūros įtaka

19 amžiaus viduryje didėjo rusų kultūros įtaka. Rygoje įsteigta berniukų (1867) ir mergaičių (1868) gimnazija rusų dėstomąja kalba. Vokiečių dvarininkai per mokyklą stengėsi germanizuoti vietos gyventojus. Daugelyje valsčių (1–3 metai) ir parapinėse (4–5 metai) mokyklose 19 amžiaus viduryje imta mokyti vokiečių kalba. 19 amžiaus pabaigoje prasidėjus rusifikacijai Latvijos mokyklos 1885 priskirtos Rusijos mokyklų sistemai. 1887 visose mokyklose (išskyrus valsčių mokyklų pirmuosius 2 metus) įvesta rusų dėstomoji kalba. 1897 buvo 79,7 % raštingų gyventojų. 1914 pradinėse ir vidurinėse mokyklose mokėsi 172 000 mokinių.

Švietimas nepriklausomybės metais

Ventspilio 1‑oji gimnazija (įkurta 1918)

1918 priimtas pirmasis švietimo įstatymas (galiojo iki 1940). 1919 įvestas privalomas nemokamas pradinis šešiametis (9–15 metų vaikams) ir keturmetis vidurinis (15–19 metų) mokslas gimtąja kalba. Vidurinis ir aukštasis mokslas buvo mokamas. 1920–1939 parengta 8000 specialistų su aukštuoju išsilavinimu. 1940 buvo 86 ikimokyklinės įstaigos, 1700 pradinių ir vidurinių mokyklų, 70 gimnazijų, 12 komercijos mokyklų, 7 technikumai, 4 mokytojų institutai ir 4 aukštosios mokyklos. 1939 raštingų gyventojų buvo 92,7 %.

Švietimas sovietinės okupacijos metais

Sovietinės okupacijos metais švietimo sistema reformuota. Privačios mokyklos nacionalizuotos. 1945 įvestas privalomas nemokamas septynmetis (7–14 metų vaikams), 1959 – aštuonmetis mokslas (7–15 metų vaikams). Bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose dėstomąja rusų kalba mokslas truko 10 metų, latvių kalba – 11 metų. Bendrojo lavinimo programas papildė profesinis mokymas.

Švietimas atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus nepriklausomybę pradėta švietimo reforma. 1991 įvestas privalomas nemokamas devynmetis pagrindinis mokslas (7–16 metų vaikams), pradėtos steigti privačios mokyklos. Švietimą tvarko Švietimo ir mokslo ministerija. Mokoma latvių kalba; yra mokyklų rusų dėstomąja kalba (2019–2020 tautinių mažumų mokyklose vidurinio ugdymo pakopoje laipsniškai pereinama prie ugdymo latvių kalba).

Ikimokyklinis ugdymas (pirmoji privati ikimokyklinė įstaiga įsteigta 1910) apima neprivalomus vaikų darželius (1–5 metų vaikams) ir nuo 2001 privalomas parengiamąsias klases (5–7 metų vaikams). 2017 buvo 642 ikimokyklinės įstaigos (96 626 vaikai, 11 525 pedagogai).

Bendrojo lavinimo sistemą sudaro pagrindinė (7–16 metų vaikams), vidurinė (nuo 16 iki 19 metų) ir profesinė vidurinė (15–19 metų) mokykla. 2017 metais 63 pradinėse mokyklose mokėsi 11 924 mokiniai, 296 pagrindinėse mokyklose –37 714 mokinių, 333 vidurinėse mokyklose – 148 247 mokiniai.

Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuosiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose (1872 Rygoje įkurta pirmoji aklųjų mokykla). 2017 veikė 56 specialiosios vaikų mokyklos (lankė 7228 mokiniai).

2017 Latvijoje veikusiose 748 mokyklose dirbo 28 778 mokytojai.

Pagal 1998 priimtą Švietimo įstatymą suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo centrai (pirmosios suaugusiųjų švietimo įstaigos įkurtos 18 amžiuje, 1901 veikė 308 mokymo centrai ir kursai). 2018 iš viso mokėsi 27 161 studentas, dėstė 2669 dėstytojai.

Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1999 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines ir neuniversitetines. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji – 3–4 metai, antroji – 1–2 metai, trečioji (doktorantūra) – 3–4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 2–4 metus. Dėstoma latvių kalba, yra grupių rusų ir anglų kalbomis; dauguma rusų tautybės jaunuolių vyksta mokytis į Rusijos aukštąsias mokyklas. 2018 veikė 54 aukštosios mokyklos, iš jų 33 valstybinės (iš viso 80 355 studentai, 5109 dėstytojai). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Latvijos universitetas, Rygos technikos universitetas, Latvijos Stradiņio universitetas (įkurtas 1950, iki 2002 Latvijos medicinos akademija), Daugpilio pedagoginis (įkurtas 1921), Latvijos žemės ūkio (įkurtas 1939 Jelgavoje), Rygos aviacijos (įkurtas 1960) universitetai, Latvijos dailės akademija, Latvijos muzikos akademija.

Latvijos dailės akademija Rygoje (1905)

Svarbiausias mokslo centras

Svarbiausias mokslo centras – Latvijos mokslų akademija.

Bibliotekos

Latvijos nacionalinė biblioteka Rygoje (1989–2014, architektas Gunnār Birkerts)

2018 veikė 1597 bibliotekos: Latvijos nacionalinė biblioteka, Latvijos akademinė biblioteka (įkurta 1524), 47 aukštųjų mokyklų, 789 viešosios, 27 specialiosios, 732 švietimo įstaigų.

Muziejai

2018 pradžioje veikė 115 muziejų (įskaitant ir filialus). Svarbiausi muziejai: Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Latvijos liaudies buities muziejus, Latvijos gamtos istorijos (įkurtas 1845 Rygoje), Latvijos nacionalinis istorijos (įkurtas 1895 Rygoje), Rygos istorijos ir jūreivystės (įkurtas 1773) muziejai.

Latvijos nacionalinis dailės muziejus (1905, architektas Vilhelms Neimanis)

8–10 a. įtvirtintos gyvenvietės rekonstrukcija Āraišių ežero pilies archeologiniame parke (Cėsių savivaldybė)

Latvijos kultūra

2271

Latvija

Latvijos gamta

Latvijos gyventojai

Latvijos konstitucinė santvarka

Latvijos partijos ir profsąjungos

Latvijos socialinė apsauga

Latvijos sveikatos apsauga

Latvijos ginkluotosios pajėgos

Latvijos ūkis

Latvijos istorija

Latvijos ryšiai ir santykiai su Lietuva

Latvijos literatūra

Latvijos architektūra

Latvijos dailė

Latvijos muzika

Latvijos choreografija

Latvijos teatras

Latvijos kinas

Latvijos žiniasklaida

Latvijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką