lãtvių šaulia, Rusijos, vėliau Sovietų Rusijos kariuomenės latvių tautinių dalinių kariai, jų junginiai 1915–20.
Latvių šaulių dalinių suformavimas
Latvių šaulių dalinius Rusijos karo vadovybės įsakymu pradėta formuoti 1915 vasarą iš savanorių, nuo 1916 – iš mobilizuotų latvių. 1915 vasarą ir rudenį buvo sukomplektuota 8 pėstininkų ir 1 atsargos batalionas, į juos stojo daugiau kaip 8000 savanorių, buvo perkelti latvių kariai iš kitų karinių dalinių. 1916 10 latvių šaulių batalionai pertvarkyti į pulkus, sudarytos 2 brigados, 1916 12 sutelktos į Latvių šaulių diviziją (apie 1000 karininkų ir 38 000 kareivių). Divizija buvo priskirta Rusijos 12‑ajai armijai.
Dalyvavimas I pasauliniame kare
Nuo 1915 vasaros latvių šaulių daliniai dalyvavo mūšiuose su Vokietijos kariuomene prie Rygos ir pasižymėjo kovingumu, pvz., 1917 08 2‑oji latvių šaulių brigada sutrukdė Vokietijos kariuomenei apsupti Rusijos 12‑ąją armiją.
Socialdemokratų ir bolševikų įtaka. Spalio perversmas
Dėl netinkamo vadovavimo ir nesirūpinimo latvių šauliais didėjo jų nusivylimas Rusijos generalitetu, vėliau – ir Laikinąja vyriausybe. Po Vasario revoliucijos Rusijoje didėjo socialdemokratų įtaka latvių šauliams, buvo iškeltas reikalavimas Latvijai suteikti autonomiją. 1917 03–04 įvyko latvių šaulių I suvažiavimas. Buvo išrinktas latvių šaulių pulkų vykdomasis komitetas, nutarta leisti laikraštį Brīvais Strēlnieks. Po II suvažiavimo (1917 05) latvių šauliams vis didesnę įtaką darė bolševikai. Matydami, kad bolševikų politika demoralizuoja Rusijos imperijos kariuomenę, tautiškai nusiteikę latvių šauliai 1917 08 įkūrė Latvių karių tautinę sąjungą.
llatvių šauliai prie Maskvos kremliaus (1918 04)
Po Spalio perversmo (1917) bolševikų Karinio revoliucinio komiteto reikalavimu į Petrogradą buvo perkeltas latvių šaulių 6‑asis Tukumo pulkas, t. p. iš kitų pulkų karių sudarytas specialus dalinys (nuo 1918 02 Jungtinis latvių šaulių Smolnio batalionas). 1918 01–03 šis dalinys saugojo bolševikų vyriausybę, lydėjo traukinį, kuriuo ji iš Petrogrado vyko į Maskvą. Ten, performuotas į latvių šaulių 9‑ąjį pulką, iki 1918 10 saugojo Kremlių; 1918 pabaigoje šias pareigas perėmė latvių šaulių 2‑asis pulkas. 1918 04 latvių šaulių pulkai buvo sutelkti į diviziją (1918 pabaigoje apie 18 000 žmonių; vadas J. Vācietis). Ją sudarė 3 brigados (kiekvienoje 3 pulkai), kavalerijos pulkas, 3 artilerijos divizionai, aviacijos grupė, šarvuotųjų automobilių ir traukinių dalinys. Latvių šauliai padėjo Rusijoje įtvirtinti bolševikų valdžią: 1918 07 06–07 Maskvoje ir kitur malšino kairiųjų eserų sukilimą, vėliau Jaroslavlio ir kitus sukilimus prieš bolševikus, kovėsi su baltaisiais Pavolgyje, Urale ir kitur.
Kovos Lietuvoje
1919 pradžioje iš latvių šaulių sudaryta Sovietų Latvijos kariuomenė (2 divizijos). Jos 2‑oji divizija Lietuvos šiaurėje bolševikų pusėje dalyvavo kovose su lietuvių savanoriais ir saksų savanorių daliniais; divizijai nuo 1919 pavasario priklausė ir Šiauliuose bolševikų sudarytas Žemaičių pulkas. 1919 latvių šauliai kaudamiesi pasitraukė iš Latvijos ir Lietuvos. Dėl kovos nuostolių ir dezertyravimo jų gerokai sumažėjo.
Rusijos pilietinis karas
Sovietų Rusijoje buvo sutelkta Latvių šaulių divizija; 1919 rudenį ji (apie 8600 pėstininkų, apie 600 raitelių) dalyvavo kovose su A. Denikino, 1920 – su P. Vrangelio vadovaujamomis Rusijos baltųjų ginkluotomis pajėgomis. Praradusi daug karių 1920 11 pabaigoje išformuota, daugelis latvių šaulių grįžo į nepriklausomą Latviją. Likę Sovietų Rusijoje latvių šaulių karininkai prisidėjo prie jos ginkluotųjų pajėgų kūrimo (pvz., 1935 iš šešių SSRS kariuomenės vyriausiųjų valdybų penkioms vadovavo buvę latvių šauliai); per J. Stalino represijas beveik visi žuvo.
Imanto pulkas
Tie latvių šauliai, kurie nerėmė bolševikų, 1918 11 įstojo į Vladivostoke įkurtą Imanto pulką (1919 12 buvo 74 karininkai ir 1114 kareivių). Jis buvo pavaldus Prancūzijos karinės misijos Sibire vadovybei, Vladivostoke ėjo sargybų ir įgulos tarnybą. 1920 pradžioje pulkas ir kai kurie mažesni latvių šaulių daliniai iš Vladivostoko išplaukė į Latviją.
2338
1412