laũko bañdymai, agronominiai eksperimentiniai tyrimai, atliekami lauko sąlygomis tam reikalui skirtame žemės plote; agronomijos mokslinių tyrimų svarbiausias metodas. Tyrimai labai įvairūs, dažniausiai susiję su žemės ūkio praktikos poreikiais. Lauko bandymai turi patvirtinti, patikslinti arba paneigti sukurtą mokslinę hipotezę. Pagal tiriamąjį objektą skiriami žemės ūkio augalų veislių, žemės dirbimo, tręšimo, sėjos ir kiti lauko bandymai. Paprastuoju lauko bandymu tiriama vieno veiksnio (mėšlo įterpimo laiko įtaka vienos žemės ūkio augalo rūšies derliui), sudėtinguoju lauko bandymu – dviejų arba daugiau veiksnių (mėšlo įterpimo laiko ir gylio įtaka kelioms augalų rūšims) įtaka žemės ūkio augalams. Bandymai gali trukti 1–5 m. (trumpalaikis lauko bandymas) arba 6 m. ir ilgiau (ilgalaikis lauko bandymas). Stacionarieji (kaip ir kiti) lauko bandymai daromi bandymų stotyse, bandymų laukuose, dažnai naudojantis specialia technika, gamybiniai lauko bandymai – ūkiuose, naudojantis įprastinėmis žemės ūkio mašinomis ir technologijomis. Demonstraciniai lauko bandymai skirti ne tam tikriems veiksniams tirti, bet parodo jų privalumą. Tas pats veiksnys tuo pačiu metu pagal tą pačią lauko bandymo schemą gali būti tiriamas keliose (iki 10) skirtingose vietose (pavieniai lauko bandymai) ir daugelyje vietų (masiniai lauko bandymai). Lauko bandymams atlikti numatoma bandymų skaičius ir jų trukmė, schemos, kartojimų skaičius, bandymų laukelių dydis, išdėstymas, derliaus apskaitos būdas, rezultatų apdorojimas ir įvertinimas. Dažniausiai būna 2–10, kartais daugiau bandymo variantų. Vienas variantų yra kontrolinis (atliekant tręšimo tyrimus jis vadinamas nuliniu, veislių tyrimus – standartiniu), visi kiti – tiriamieji; jie lyginami su kontroliniu. Lauko bandymų vieta parenkama, kad paviršius būtų lygus, dirvožemiai tipiški tai apylinkei, keliai, kanalai būtų ne arčiau kaip per 20 m, pavieniai medžiai, krūmai – per 25–30 metrų. Darant lauko bandymus stebima ir registruojama, kada augalai sudygo, kiek daigų kvadratiniame metre, kaip žiemojo, kiek produktyviųjų stiebų yra prieš nuimant derlių, ar augalai apsikrėtę ligomis, ar yra kenkėjų ir koks pažeidimų dydis. Įvertinamas dirvožemis (nustatoma jo granuliometrinė sudėtis, rūgštumas, armens storis, maisto medžiagų ištekliai), registruojami meteorologinių sąlygų rodikliai (paros vidutinė oro temperatūra, kritulių kiekis), atliekami įvairūs kiti (derliaus kokybės, piktžolėtumo, dirvožemio drėgnumo dinamikos) tyrimai.
229