lazerinis ginklas

lazernis giñklas, lazerio spinduliuotės naudojimas kariniams, strateginiams ir kitiems objektams žemėje, ore ar kosmose naikinti. Lazerinio ginklo pagrindinę dalį sudaro galingas koherentinių elektromagnetinių bangų spinduolis – lazeris ir tikslaus taikymo, spinduliuotės fokusavimo ir išlaikymo taikinyje įrenginiai. Naudojami kietojo kūno, cheminiai, dujiniai, puslaidininkio lazeriai. Pagal naudojimo vietą yra antžeminiai, jūriniai, oro ir kosminio bazavimo lazeriniai ginklai. Labai didelės galios kryptingas lazerio spindulys sugadina optinę ir elektroninę įrangą, per kelias sekundes pradegina taikinio paviršių, susprogdina sprogstamąją medžiagą, susilpnina konstrukciją ir padaro įrenginį neveikų. Lazerio biologinis poveikis priklauso ne tik nuo lazerio spinduliuotės galios ar bangos ilgio, bet ir nuo impulsų dažnio. Jei lazerio spindulio kelyje pasitaiko lietus, sniegas, rūkas ar dulkės, tai dėl spindulio sąveikos su medžiaga mažėja spindulio energija, blogėja fokusavimas. Didžiosios pasaulio šalys kuria ir tobulina lazerinius ginklus. Karinėse pajėgose lazerinis ginklas naudojamas oro taikiniams (lėktuvams, sraigtasparniams, lekiantiems artilerijos sviediniams) numušti, t. p. priešraketinėje gynyboje. Jungtinių Amerikos Valstijų karinės pajėgos yra sukūrusios ir išbandžiusios lazerinių ginklų sistemas, skirtas dirbtiniams Žemės palydovams, balistinėms, trumpo nuotolio raketoms, lėktuvams ir artilerijos sviediniams naikinti: ABL (angl. Airborne Laser), MIRACL (angl. Mid Infrared Advanced Chemical Laser), MTHEL (angl. Mobile Tactical High Energy Laser). Lazerinis ginklas yra pavojingas ir žmogui: gali apakinti ir nudeginti. 1996 pasirašyta Ženevos konvencija dėl žmogų akinančių ginklų (ir lazerinio ginklo) naudojimo uždraudimo.