Lazūnai

Laznai (bltr. ir rus. Лаздуны, Lazduny), miestelis Baltarusijoje, Gardino srities rytuose, Vijos rajone; apylinkės centras. 456 gyventojai (2005). Šv. apaštalų Simono ir Judo bažnyčia (1904). Istorijos šaltiniuose minimi nuo 1407. Priklausė Radviloms, 1576 jie įkūrė pirmąją bažnyčią (konsekruota tik 1705, kelis kartus perstatyta, nuo 1904 mūrinė). Nuo seno priklausė lietuvių etniniam arealui. Lietuvių čia gyveno iki 20 a. pabaigos. Jų archajišką tarmę 19–20 a. tyrė kalbininkai E. Volteris, J. Jablonskis, K. Būga, J. Šlapelis, J. W. Porzezińskis, E. Fraenkelis, P. Arumaa, J. Gerulis, Ch. Stangas, O. Chomińskis, J. Senkus, J. Balčikonis, E. Grinaveckienė, Z. Zinkevičius, T. Sudnik, V. Ivanovas, V. Toporovas, tautosakininkas J. Dovydaitis, etnologas V. Milius. 1952 ir 1959 į Lazūnus buvo surengtos lietuvių dialektologų ir toponimikų ekspedicijos. J. Petrauskas ir A. Vidugiris sudarė Lazūnų tarmės žodyną (1985), Lazūnų tarmės tekstus (1987).

Lazūnų bažnyčia (20 a. pradžios atvirukas)

J. Maceika Lazūnai Vilnius 1998.

2706