Łęczyca (Lenčýca), miestas Lenkijos vidurinėje dalyje, Lodzės vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Lodzės; apskrities centras.

13 970 gyventojų (2019). Łęczyca įsikūrusi Bzuros (Vyslos intakas) kairiajame krante. Per Łęczycą eina Gdansko–Katowicų plentas, Lodzės–Kutno geležinkelis. Maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo), tekstilės, siuvimo pramonė; maisto pramonės, kasybos įrenginių gamyba. Turizmas; sporto objektai. Muziejus (pilyje).

Architektūra

Pilis (apie 1350–70, išplėsta 1565, 19 a. pirmoje pusėje dalis nugriauta, rekonstruota 1967). Gotikinė Šv. Andriejaus bažnyčia (iki 1425, po 17–18 a. rekonstrukcijos įgavo barokines formas, po 1945 rekonstruota). Barokinis bernardinų vienuolyno ansamblis: vienuolyno pastatas (1643, rekonstruotas 1677–86), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (18 a., rokokinė polichromija). Klasicistinė rotušė (1791, architektas J. Kubickis) su laikrodžiu (1838), neoklasicistiniai gyvenamieji namai (19 a. pirma pusė).

Istorija

Miesto teisės prieš 1267. 13–14 a. kunigaikštystės sostinė. Nuo 14 a. amatų centras. Miestą sudeginus kryžiuočiams karalius Kazimieras III Didysis 1331 pastatydino pilį ir apjuosdino miestą mūrine siena. Nuo 15 a. vaivadijos centras; čia posėdžiaudavo žemės teismai. 17 a. viduryje beveik sugriauta Švedijos kariuomenės, 18 a. pabaigoje atstatyta. Nuo 1793 priklausė Prūsijos karalystei, 1807–15 Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 – Rusijos imperijai (Lenkijos karalystei). 19 a. imta plėtoti pramonę. Per II pasaulinį karą 1939–45 priklausė Vokietijai; žuvo apie 60 % Łęczycos gyventojų, sugriauta apie 50 % pastatų. Atstatyta. 1842–1975 ir nuo 1999 Łęczyca – apskrities centras.

-Leczyca

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką