lẽdo plauka, neįprasta siūlo pavidalo ledo forma. Tai gamtos reiškinys, kai ant trūnijančios lapuočių medžių medienos paviršiaus susidaro ledo kristalų gijos.
Gamtos reiškinys susijęs su medieną ardančiu grybu sklaidžiąja vaškaplute. Šio gamtos fenomeno, kurį 1918 pirmasis aprašė A. L. Wegeneris, moksliniai tyrimai parodė, kad dėl grybo metabolizmo pro neįšalusios medienos angeles (šerdies spindulių galus) į išorę skiriasi vanduo su grybo metabolitų, lignino ir tanino nedideliais kiekiais. Šios skysto būvio išskyros medienos paviršiaus išorėje, esant minusinei temperatūrai, sušąla į ledą. Toliau į aplinką skiriantis išskyroms ir joms ledijant susiformuoja plonos ledo kristalų gijos (apie 0,01–0,02 mm skersmens, iki 10 (20) cm ilgio; gijos skersmens ir ilgio santykis yra apie 1:10 000), jos ant substrato sudaro baltų blizgančių sruogų ar garbanų pavidalo telkinius. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų, ledo plaukai išsilaiko nuo kelių valandų iki kelių parų, vėliau ištirpsta arba suyra.
ledo plaukai ant trūnijančios medienos
1989