legalumas

legalùmas (lot. legalis – teisėtas), valstybės gyvenime – vyriausybės valdžios teisėtumas. Remiamasi tuo, kad vyriausybė sudaroma pagal iš anksto nustatytas teisines procedūras. Pagal M. Weberio tipifikaciją (greta tradicinio ir charizmatinio valdymo būdų) – tai racionalusis valstybės valdymo būdas. Legalumą, kaip teisinį terminą, Maxas Weberis pritaikė ir sociologijoje apibūdindamas juo socialinę tvarką. Legalumas gali būti priemonė įvesti socialinę (kaip viešpatavimo) tvarką pasitikint konstatuojamu juridiniu teisingumu ir formalia racionalia biurokratija. Legalumas skiriasi nuo legitimumo, kuris t. p. reiškia valdžios teisėtumą, bet remiasi piliečių pasitikėjimu ir sutikimu paklusti. Šių terminų skirtumus, be Maxo Weberio, t. p. nagrinėjo J. Habermasas.