legãtas (lot. legatus – pasiuntinys), Katalikų Bažnyčios pareigūnas (lot. legatus Romani Pontificis), popiežiaus paskirtas jam nuolat atstovauti įvairiose valstybėse ar pasaulio regionuose. Tai yra popiežiaus diplomatas, įgaliotasis pasiuntinys, tvarkantis jam pavestus Bažnyčios reikalus, atstovaujantis popiežiui santykiuose su dalinėmis Bažnyčiomis ir tarptautiniuose santykiuose. Popiežius, skirdamas legatą prie valstybių vyriausybių, laikosi tarptautinės teisės reikalavimų. Dažniausiai legatas turi vyskupo šventimus. Apaštalų Sostui kaip delegatai arba stebėtojai t. p. atstovauja vykstantieji su popiežiaus misija į tarptautines organizacijas arba konferencijas ir susirinkimus.
Legatai yra nuolatiniai arba laikini. Legatas, vykdantis jam pavestą misiją nuolat, gali būti prie dalinės Bažnyčios Vyskupų konferencijos tam tikroje valstybėje arba apibrėžtoje teritorijoje (apaštalinis delegatas) ir tuo pačiu metu prie valstybės ir jos vyriausybės (Apaštalų Sosto diplomatinis atstovas – nuncijus). Nepaprastajai ir laikinajai Apaštalų Sosto atstovybei vadovauja legatus a latere (atstovauja popiežiui iškilmėse arba susirinkimuose kaip jo alter ego – ypatingasis ir tiesioginis pavaduotojas; juo dažniausiai būna kardinolas), specialusis pasiuntinys (lot. missus specialis; į pasiuntinybės misiją įeina tam tikra sielovadinė užduotis), Apaštalų Sosto delegatas arba stebėtojas (lot. delegatus vel observator Sanctae Sedis; atstovas prie tarptautinės organizacijos, kurios narys yra Apaštalų Sostas, ir šis atstovas konferencijose ar posėdžiuose turi balso teisę; jei Apaštalų Sostas nėra tos tarptautinės organizacijos narys arba Apaštalų Sosto atstovas neturi balso teisės konferencijose ar posėdžiuose, tada atstovas yra tik stebėtojas), ablegatas (lot. ablegatus; pasiuntinys, neturintis juridinių galių, bet atliekantis apibrėžtas ceremonijas; senovėje ablegatas perduodavo valdovui popiežiaus dovanas – pašventintą kardą, auksinę rožę arba pristatydavo kardinolo biretą, kurį vėliau valstybės vadovas įteikdavo kardinolui). Legatai yra įvairių tautybių, tarnybai rengiami Popiežiškojoje bažnytinėje akademijoje Romoje. Legato pareigybė atsirado ankstyvojoje krikščionybėje. Legatai atstovaudavo popiežiui Visuotiniame susirinkime, tvarkydavo reikalus dalinėse Bažnyčiose, vykdydavo tam tikras misijas valdovų rūmuose. Nuo 11 a. popiežiaus legatas įgijo didelę svarbą. Nuo 16 a. popiežiai, kaip ir valstybės vadovai, pradėjo siųsti legatus su nuolatine misija į krikščioniškuosius kraštus; tai davė pradžią nunciatūroms. Lenkijos ir Lietuvos valstybėje popiežiaus legatai nuolat rezidavo nuo 16 a. vidurio.
193