Lepcigo lietùviai
Nuo 15 a. Leipcigo universitete mokėsi studentų iš Lietuvos, 16 a. studijavo Abraomas Kulvietis (1536), Vaclovas Agripa (1545), būsimasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Leonas Sapiega (1570), didikų Jeronimo ir Jurgio Chodkevičių sūnūs Jonas (1550) ir Konstantinas (1562), t. p. iš Tübingeno universiteto 1563 persikėlęs Merkelis Giedraitis, kitų kilmingųjų šeimų – Jundilų, Hlebavičių, Korsakų, Šemetų, Golovčinskių, Vainų, Bialozarų – jaunieji nariai. 17 a. pradžioje universiteto studentų sąrašuose minimi kunigaikščiai Jonušas (1601) ir Kristupas (1624) Radvilos, kilmingieji Petkevičius, Sokolinskis-Druckis (1601), Abramavičius (1605), Zienkevičius (1607), Przylubskis (1611), Oginskiai (1636, 1650), Bilevičius ir kiti.
19 a. viduryje Leipcige išspausdinta lietuviškų (daugiausia religinio turinio) knygų.
20 a. universitete studijavo J. Biliūnas, universiteto Baltų kalbotyros institute – K. Alminas, P. Germantas-Meškauskas, A. Salys, P. Skardžius. Leipcigo konservatorijoje studijas gilino K. V. BanaitisK. V. Banaitis, J. Bendorius, P. Berkavičius, M. K. Čiurlionis, J. Čiurlionytė, E. Dambrauskaitė, A. Dirvianskaitė, A. Dvarionas, B. Dvarionas, S. Juodvalkienė, J. Gruodis, J. Kamaitis, M. Leškevičius, V. Motiekaitis, G. Matulaitytė-Rannit, J. Pakalnis, S. Šimkus. 1922–24 Leipcigo universitete veikė Lietuvių studentų draugija.
Nuo 1920 knygas Leipcige spausdino Švyturio akcinė bendrovė. 20 a. 3–4 dešimtmetyje čia veikė Lietuvos garbės konsulatas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) Leipcige apsigyveno lietuvių, atvykusių studijuoti ar dirbti. 21 a. pradžioje įkurta Vokietijos lietuvių bendruomenės Leipcigo apylinkė (pirmininkė G. Balčiauskė).
393