Lepcigo procèsas, Vokietijos nacių surengtas komunistų veikėjų, apkaltintų 1933 02 27 padegus Reichstago pastatą, teismas. Vyko 1933 09 21–12 23.
Kaltinamieji komunistai buvo neseniai į Vokietiją atvykęs bedarbis Olandijos pilietis Marinus van der Lubbe, Vokietijos komunistų partijos frakcijos Reichstage deputatas Ernstas Torgleris, Komunistų interancionalo agentai bulgarai G. Dimitrovas, Blagojus Popovas ir Vasilis Tanevas. Naciai siekė įrodyti, kad padegimą inspiravo komunistai (jis būtų jų rengto sukilimo pradžia) ir taip pateisinti būtinybę Vokietijoje įvesti savo diktatūrą. Procesu domėjosi Europos visuomenė, teismo posėdžius stebėjo 120 šalių žurnalistų; daugiausia Vokietijos komunistų partijos pastangomis žymių pasaulio teisininkų komisija Londone surengė kontrprocesą, per kurį įrodinėjo, kad Reichstagą padegė patys naciai. G. Dimitrovas procese sėkmingai apsigynė.
degantis Reichstagas (Berlynas, 1933 02 27–28)
M. van der Lubbe buvo nuteistas mirti (dauguma istorikų laiko jį kaltu dėl padegimo), E. Torgleris turėjo gyventi prižiūrimas policijos, G. Dimitrovas ir jo bendražygiai – išteisinti, bet išsiųsti iš Vokietijos į SSRS. Naciams nepavyko palenkti Europos viešosios nuomonės, bet po Reichstago padegimo komunistams mesti kaltinimai sustiprino nacių pozicijas per 1933 03 vykusius rinkimus, o vėliau padėjo įsitvirtinti Vokietijos valdžioje.
-Leipzigo procesas