lendlzas (angl. lend-lease < lend – skolinti + lease – nuomoti), per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įgyvendinta karinės paramos Didžiajai Britanijai, SSRS, Prancūzijai, Kinijai ir kitoms Sąjungininkų koalicijos valstybėms, kariavusioms su Ašies valstybėmis, tiekimo programa.

Lendlizas į Didžiąją Britaniją

Lendlizo įžanga tapo devynių JAV karinių laivų perdavimas Didžiajai Britanijai 1940 09 02 už leidimą steigti jos teritorijoje karines bazes. Karinės paramos teikimo Didžiajai Britanijai, Prancūzijai 1940 kapituliavus – vienintelei Europos šaliai, kariaujančiai su hitlerine Vokietija ir nualintai jūrų blokados, programa pradėta vykdyti JAV prezidentui F. D. Rooseveltui 1941 03 11 patvirtinus Lendlizo įstatymą. Visa karo reikmėms panaudojama ar priešo sunaikinta ginkluotė ir kita produkcija buvo teikiama neatlygintinai. Teikiamos produkcijos kiekį bei turinį nustatė šalis paramos gavėja. Kare nepanaudota ir šalies dispozicijoje liekanti produkcija turėjo būti apmokėta arba JAV reikalavimu grąžinta. Sunkiausia Didžiajai Britanijai sąlyga buvo reikalavimas atsiskaityti aukso valiuta, dėl to ji neteko visų aukso atsargų, t. p. teko pigiai parduoti amerikiečiams JAV teritorijoje esančias kompanijas. Didžioji Britanija gavo tankų, lėktuvų, sunkvežimių, amunicijos, žaliavų, maisto produktų; 47 % Didžiosios Britanijos šarvuotos technikos, 38 % desanto laivų, 21 % šaunamųjų ginklų, 18 % karinių ir 60 % krovininių lėktuvų buvo pagaminta JAV. Didelės reikšmės kovai su vokiečių povandeniniu laivynu turėjo JAV naujausios technologijos – radarai, radiopelengatoriai, specialieji laivai. JAV krovininių laivų projektas Liberty padėjo Didžiajai Britanijai kompensuoti dėl vokiečių povandeninių atakų prarastus laivus. JAV dislokavo jos teritorijoje savo aviaciją, vykdė iš čia karines operacijas. Per visą II pasaulinio karo laikotarpį Didžioji Britanija gavo iš JAV 31,4 mlrd. dolerių vertės paramą.

Lendlizas į SSRS

Parama SSRS iš JAV pradėta teikti jau 1941 06, oficialiai pagal lendlizo programą – nuo 1941 11 07. Nuo 1941 09 06 lendlizas apėmė ir paramą iš Didžiosios Britanijos. Pagalba SSRS teikta pagal 4 sutartis (protokolus). Pagal 1941 10 01 Maskvos (I) protokolą gauta 1,42 mln. t produkcijos (pusę sudarė ginkluotė, kitą pusę – metalai, nafta, maisto produktai). Pagal 1942 10 06 Vašingtono (II) protokolą parama padidėjo daugiau kaip dvigubai (3,1 mln. t, 1/3 sudarė maisto produktai, 1/4 – metalai). 1943 10 19 Londono (III) protokolas numatė 5,75 mln. t paramą (1/3 maisto produktai, 13 % – ginkluotė, 18 % – metalai), 1944 04 17 Otavos (IV) protokolas – 5,5 mln. t (21 % maisto produktai, 20 % metalai, 13 % nafta, 13 % ginklai).

Iš pradžių pagrindinį krovinių pristatymo vaidmenį atliko Didžioji Britanija kaip kariaujanti pusė – teikė tankus, lėktuvus, patrankas, šautuvus; SSRS atsilygino žaliava ir kailiais. JAV įstojimas į karą 1941 12 pakeitė bendrą padėtį. Nuo šiol kiekvienas sąjungininkas įnešdavo savo dalį į bendrą fondą ir imdavo iš ten pagal savo poreikius, kontroliuojant specialiai struktūrai. SSRS reikalaujant, 1942 02 F. D. Rooseveltas suteikė jai lygias su Didžiąja Britanija sąlygas gauti paramą iš šio fondo be kredito iki karo pabaigos. Parama SSRS lendlizu teikta iki 1945 09 30 (karo su Japonija pabaigos). Oficialiais JAV duomenimis, SSRS iš JAV gavo paramos iš viso už 11,3 mlrd. dolerių, iš Didžiosios Britanijos – už 1,7 mlrd. dolerių, iš Kanados – už 800 mln. dolerių. SSRS teko 22 % visų lendlizu tiekiamų krovinių. Paminėtinas ir nepalyginamai mažesnio masto atvirkštinis lendlizas iš SSRS į JAV (už 2,2 mln. dolerių), kurį sudarė miško žaliavos, auksas, platina, brangakmeniai, chromo (300 000 t) ir mangano (3200 t) rūda.

Vakarų pagalba reikšmingai pagerino situaciją karo lauke lemiamais karo mėnesiais. Maskvos mūšyje importuota karui skirta technika kompensavo apie 20 % SSRS patirtų nuostolių, visiškai kompensuojant prarastų tankų ir daugiau nei du kartus – lėktuvų kiekį (jau pirmomis karo valandomis SSRS neteko didžiosios dalies savo karinių lėktuvų). Gaunamas iš JAV aukštos kokybės benzinas pagerino sovietų gamybos naikintuvų mobilumą. Itin šaltą 1941–42 žiemą ir vėliau SSRS kariuomenei buvo svarbūs JAV teikiami šilti drabužiai ir maistas. 1942 gauti 9000 t pasėlinių kultūrų daug reiškė SSRS praradus grūdus tiekusias Baltarusiją ir Ukrainą.

Bendra SSRS lendlizu gautos paramos kaina – 11,3 mlrd. dolerių, konvertavus į šių laikų valiutą – 180 mlrd. dolerių (400 000 automobilių ir sunkvežimių, 14 000 lėktuvų, 13 000 tankų, 8 000 traktorių, 1,5 mln. antklodžių, 15 mln. porų karinių batų, 107 000 t medvilnės, 2 700 000 t benzino, 4 500 000 t maisto produktų). Karui pasibaigus JAV pareikalavo iš SSRS atlyginti tik už gautą nekarinę techniką – garvežius, vagonus, sunkvežimius, elektros stotis, jūros laivus, kurią įvertino 2,3 mlrd. dolerių ir dar sumažino sumą 1 milijardu. J. Stalinas šią skolą mokėti atsisakė. 1972 Maskva sutiko iki 2001 sumokėti 722 mln. dolerių, tačiau sumokėjusi 48 mln. tolesnes išmokas nutraukė dėl 1974 įsigaliojusios SSRS prekybą ribojančios Jacksono–Vaniko pataisos. 1990 M. Gorbačiovas ir G. H. W. Bushas sutarė dėl 674 mln. išmokų iki 2030. SSRS žlugus ši suma tolygiai paskirstyta Paryžiaus klubo nariams. Rusijos Federacija dalimis sumokėjo 170 mln. dolerių, paskutinę išmoką atliko 2006 (tais pačiais metais savo skolą baigė išmokėti ir Didžioji Britanija).

Lendlizo memorialas Fairbankse (Aliaska)

Lendlizas į kitas šalis

Bendra lendlizu Ch. de Gaulleʼo vadovaujamos Laisvosios Prancūzijos vyriausybės gautos paramos suma sudarė 3,2 mlrd., Kinijos – 1,6 mlrd. dolerių. Kitos pasaulio šalys (tarp jų – Belgija, Nyderlandai, Norvegija, Australija, Naujoji Zelandija, Brazilija, Paragvajus, Peru, Liberija, Iranas, Lenkijos emigracinė vyriausybė) bendrai gavo paramos už 2,6 mlrd. dolerių.

Paramos tiekimo maršrutai

Pirmasis JAV paramos tiekimo į Didžiąją Britaniją maršrutas ėjo tiesiogiai per Ramųjį vandenyną, kur netrukus iškilo rimtų kliūčių dėl vokiečių povandeninių laivų atakų – daug JAV laivų buvo paskandinta. Kitas kelias ėjo iš JAV per Ramųjį vandenyną iki Australijos ir Naujosios Zelandijos, o iš ten per Indijos vandenyną ir Raudonąją jūrą galiausiai pasiekdavo Šiaurės Afrikoje kariaujančius Didžiosios Britanijos dalinius.

Į SSRS parama tiekta iš Didžiosios Britanijos per Islandiją, iš ten laivai plaukė iki Murmansko ir Archangelsko uostų (kelias truko apie 10 parų, šiuo keliu per visą laikotarpį pristatyta 3,96 mln. t krovinių, Murmansko konvojai). Čia irgi aktyviai veikė vokiečių povandeniniai laivai; 1942 rudenį didelės konvojumi lydimų laivų netektys (kartais net iki 60 % visų konvojumi lydimų krovinių) ir laivų poreikis karui Šiaurės Afrikoje privertė Didžiąją Britaniją paramos tiekimą šiuo maršrutu pristabdyti iki 1943 02–03, trumpam atnaujinti iki 1943 03; vėl nutrūko iki 1943 12 ir vėliau be pertraukų tęsėsi iki karo pabaigos. Archangelsko uostas buvo priešui mažiau pasiekiamas, tačiau žiemą užšaldavo ir veikė tik naudojant ledlaužius. Apie pusė lendlizo paramos ėjo Ramiuoju vandenynu per Vladivostoko uostą ir Transsibiro magistrale, šiuo maršrutu pristatyta 8,25 mln. t krovinių arba 47,1 % visų į SSRS gabenamų krovinių; dėl didelio pavojaus šiuo keliu plaukė tik pavieniai laivai su SSRS vėliava, nes kelias ėjo per Japonijos teritorinius vandenius, su kuria JAV ir Didžioji Britanija kariavo nuo 1941 12. Kitas, mažiau pavojingas, oro kelias ėjo per Aliaską, Tolimuosius Rytus ir Sibirą (452 000 t krovinių).

Pietinis lendlizo maršrutas buvo sudarytas aplenkiant Afriką pietuose, per Iraną (1941 07 britų ir sovietų kariuomenei nušalinus provokišką Irano šachą, naujasis šachas sutiko nebendradarbiauti su Vokietija). Lendlizo kroviniai plukdyti iki Persijos įlankos šiaurės ir gabenti sausuma iki Teherano. Čia susidurta su uostų ir sausumos kelių tinkamumo, karinę techniką aptarnaujančio personalo kvalifikacijos problemomis; padėtis ženkliai pagerėjo 1943 03 Irano uostų kontrolę iš britų perėmus amerikiečiams. Iš viso šiuo pietiniu keliu pristatyta 4,16 mln. t krovinių (23,8 %). 1944 rudenį fronto linija jau nutolo nuo Persijos įlankos uostų ir buvo sumanyta krovinius tiekti Viduržemio ir Juodąja jūromis. 1945 01–09 į Juodosios jūros uostus atvyko 78 laivai, kurie pristatė SSRS 16,6 mln. t krovinių.

Vertinimai ir istorinė reikšmė

Oficialioji Šaltojo karo laikų sovietinė istoriografija nepagrįstai menkino lendlizo reikšmę, kuri neva tesudariusi 4 % visų būtinų išteklių, gaunamą ginkluotę vadindama pasenusia ir nutylėdama apie lendlizo reikšmę lūžiniais karo momentais bei jo reikšmę to meto SSRS ekonomikos raidai. Nepagrįstai teigiama, kad neva politiniais sumetimais JAV sąmoningai ribojusi paramą ir todėl 70 % visų krovinių SSRS gavo baigiamuoju karo laikotarpiu: 1941–42 metais SSRS gamybos laivai ir jūrų uostai nebuvo pritaikyti didelio tonažo kroviniams.

Lendlizas tapo antihitlerinės koalicijos ekonominiu pagrindu. Tai buvo ekonominio karo Vokietijai paskelbimas JAV de facto dar nestojus į karą ir paskatino JAV karinės pramonės plėtotę. JAV pagal lendlizo programą teikiama karinė ir ekonominė parama turėjo reikšmingo poveikio ne tik 38 valstybėms, II pasaulinio karo metais kovojančioms prieš Ašies valstybes, bet ir bendrai koalicijos sėkmei (Ašies valstybės, priešingai, taip ir nesugebėjo organizuoti savo tarpkontinentinio susisiekimo). Tai tarptautiniu mastu sutvirtino JAV autoritetą ir dolerį kaip pirmaujančią pasaulio valiutą. SSRS lendlizas padėjo greičiau įsisavinti naujas technologijas bei gamybos būdus ir po karo sumažinti atsilikimą nuo pirmaujančių industrinių valstybių.

J. R. Deane The Strange Alliance: The Story of Our Efforts at Wartime Co-operation with Russia New York 1947; R. H. Dawson The Decision to Aid Russia, 1941: Foreign Policy and Domestic Politics Chapel Hill 1959; W. F. Kimball The Most Unsordid Act: Lend-Lease, 1939–1941 Baltimore 1969; G. C. Herring Jr. Aid to Russia, 1941–1946: Strategy, Diplomacy, the Origins of the Cold War New York 1973; R. Clarke Anglo-American Economic Collaboration in War and Peace, 1942–1949 Oxford 1982; A. P. Dobson U.S. Wartime Aid to Britain, 1940–1946 London 1986; M. R. Erlandson Lend-Lease: An Assessment of a Government Bureaucracy // The Big 'L' Washington DC 1997; G. F. Krivosheev Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century London 1997; P. Kemp Convoy!: Drama in Arctic Waters Edison 2004.

1088

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką