Leningrado sritis

Leningrãdo srits (Leningradskaja oblast) yra Rusijos Federacijos šiaurės vakaruose, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra). Šiaurės vakaruose ribojasi su Suomija, vakaruose – su Estija, šiaurėje prieina prie Ladogos ir Onegos ežerų. Plotas 83 894 km². 1,66 mln. gyventojų (2006); gyvena daugiausia rusai (89,6 % srities gyventojų, 2002), yra ukrainiečių (2,5 %), baltarusių (1,6 %), totorių (0,6 %), suomių (0,5 %) ir kitų. Centras – Sankt Peterburgas (4,01 mln. gyventojų, 2006; aglomeracijoje 4,85 mln. gyventojų); sričiai nepriklauso. Didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2006): Gatčina (90,3), Vyborgas (78,5), Sosnovyj Boras (69,4), Tichvinas (61,7). Miesto gyventojų 66,4 % (2002). Gyventojų vidutinis tankis 20 žm./km². Leningrado sritis suskirstyta į 17 rajonų. Sritis įkurta 1927.

Leningrado srities didžiojoje dalyje vyrauja lygumos, daug kur pelkėtos. Srities pietvakariuose – Ižoros, rytuose – Vepsų aukštumos ir Tichvino kalvagūbris (didžiausias aukštis – 200 metrų). Tarp Suomijos įlankos ir Ladogos ežero – Karelijos sąsmauka. Klimatas vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Sausio vidutinė temperatūra –7 °C, liepos 15 °C. Per metus iškrinta iki 850 mm kritulių. Didžiausios upės – Neva, Volchovas, Svyrė, Luga, Vuoksa, Narva. Daugiausia ežerų yra srities šiaurėje (Karelijos sąsmaukoje); sričiai priklauso dalis Ladogos ežero ir Onegos ežero pietvakarinė pakrantė. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai. Apie 40% srities teritorijos užima miškai (daugiausia eglės, pušys, beržai, drebulės). Žemutinės Svyrės gamtos draustinis.

Srityje kasama boksitas (Tichvino telkinys), degieji skalūnai (Leningrado telkinys), fosforitai (Kingiseppo telkinys), durpės, klintys; yra mangano rūdos (prie Sankt Peterburgo), naftos ir deimantų. Leningrado atominė elektrinė (Sosnovyj Bore). Mašinų (popieriaus pramonės, hidrotechnikos įrenginių, žemės ūkio mašinų), autobusų gamyba, laivų statyba, spalvotoji metalurgija (Volchove, Boksitogorske, Pikaliove), naftos (Kirišai) ir degiųjų skalūnų (Slantsai) perdirbimas, metalo (Gatčinoje, Lugoje) ir medienos apdirbimo (Priozerske), baldų, plaušienos ir popieriaus (Vyborge, Svetogorske), chemijos (Kingiseppe, Tosno), statybinių medžiagų, stiklo, maisto (Lugoje), tekstilės ir siuvimo pramonė. Auginama javai, bulvės, daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Svarbiausi geležinkeliai: Sankt Peterburgo–Maskvos, Sankt Peterburgo–Helsinkio (Suomija). Svarbiausios automobilių magistralės: Maskvos–Helsinkio (Suomija), Sankt Peterburgo–Talino (Estija), Sankt Peterburgo–Vilniaus (Lietuva), Sankt Peterburgo–Odesos (Ukraina). Jaroslavlio–Kirišų dujotiekis ir Kirišų–Sankt Peterburgo naftos produktotiekis. Laivuojama Neva, Svyrė, Volchovas, Ladogos ir Onegos ežerai (Volgos–Baltijos vandens kelias) – iš viso 1200 kilometrų. Upių uostai – Podporožė ir Svirica. Jūrų didžiausias uostas – Vyborgas. Vyborgo ir Leningrado kurortinės zonos, Lugos kurortinis rajonas.