Lénkijos bróliai, radikali Lenkijos reformacijos kryptis, gyvavusi 16 a. viduryje–17 a. viduryje.

Doktrina

Pagrindinis teologijos bruožas – Švenčiausiosios Trejybės dogmos neigimas. Teigė, kad Dievas yra tik Jahvė, kad Logas (Jėzus Kristus) nedalyvavo kuriant pasaulį. Pradinę Bažnyčios teologiją laikė identiška judaizmo teologijai. Nepripažino vaikų krikšto, mokymo apie gimtąją nuodėmę ir mirusiųjų prisikėlimą.

Vientisos teologinės doktrinos neturėjo, perėmė arijonų, antitrinitorių pažiūras, jos nebuvo pastovios. 16 a. 7 dešimtmetyje daugiausia laikėsi triteizmo, vėliau – diteizmo, skelbiančio, kad Šventoji Dvasia esanti ne dieviškasis asmuo, o tik Dievo galia, Dievo teikiama žmonėms.

17 a. pradžioje Vakarų Lenkijoje įsigalėjo italų humanisto F. Sozzinio (socinizmas), vėliau – unitarizmo šalininkai, pripažįstantys tik vieną dieviškąjį asmenį – Dievą Tėvą. Savo bendruomenės nelaikė vienintele, garantuojančia sielos išgelbėjimą. Tikėjo, kad Jėzus Kristus pats pašaukiąs tikinčiuosius iš skirtingų aplinkų ir sujungiąs juos dvasiniais ryšiais. Pripažino tik biblinį teisingumą, etiką, moralę ir gyvenimo būdą. Teigė visų žmonių brolybę, pacifizmą, pripažino kolektyvinę nuosavybę, buvo nusistatę prieš valstybinę tarnybą, mirties bausmę. Siūlė atskirti bažnytinę valdžią nuo pasaulietinės.

Istorija

Paveikti iš Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos į Lenkiją atvykusių antitrinitorių nuo Evangelikų Reformatų Bažnyčios atskilę Lenkijos broliai 1562 įkūrė vadinamąją Mažają bažnyčią (Zbór Mniejszy; pirmoji bendruomenė Krokuvoje). 1565 Węgrówe Petras Gonenzietis subūrė anabaptistų pakraipos šalininkus. 16 a. pabaigoje Lenkijoje veikė apie 60 bendruomenių. Svarbiausi centrai buvo Pińczówe ir Rakówe. 1658 Seimas apkaltino Lenkijos brolius bendrininkavimu su švedais 17 a. viduryje karuose ir paskelbė jiems baniciją (ištrėmimą).

Emigravusių Lenkijos brolių didžiausios diasporos susitelkė Olandijoje, Prūsijos kunigaikštystėje, Transilvanijoje, Silezijoje, Šiaurės Vokietijoje. Dalis Lenkijoje likusių Lenkijos brolių gyvavo pogrindyje kaip kriptoarijonai (Pińczówo apylinkėje žinomi iki 1684) arba perėjo į kitas konfesijas. Padarė įtakos švietimo, mokslo ir literatūros raidai Lenkijoje. Turėjo mokyklas Pińczówe, Lubartówe, Liubline ir akademiją Rakówe (1600), P. Statorius-Stojenskis parašė pirmąją lenkų kalbos gramatiką.

Svarbiausi atstovai ir raštai

Svarbiausi atstovai – Grzegorzas Pawełas iš Brzezinų, M. Czechowicas, J. Stegmannas, A. Wiszowatis.

Svarbiausi raštai – Rakówo katekizmas (Katechizm rakowski 1605), Lenkijos brolių biblioteka (Bibliotheca Fratrum Polonorum 1666–68).

L: I. Lukšaitė Radikalioji reformacijos kryptis Lietuvoje Vilnius 1980; A. Brückner Różnowiercy polscy Kraków 1905; Studia nad arianizmem Warszawa 1959; Wokół dziejów i tradycji arianizmu Warszawa 1971; Z. Gołaszewski Bracia polscy Toruń 2004.

1405

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką