Varšuvos universiteto bibliotekos senasis pastatas (1888–1894, architektas S. Szylleris)
Lénkijos švietmas
Švietimo sistemos raida
Pirmosios mokyklos (jose mokyta lotynų kalba) pradėtos steigti 11–12 a. prie katedrų ir bažnyčių. 13–14 a. įkurtos pirmosios miesto mokyklos, kuriose iš dalies buvo dėstoma lenkų kalba.
Renesanso epochoje didelę įtaką Lenkijos švietimui turėjo 1364 įkurtas Jogailos universitetas.
16–17 a. kūrėsi stačiatikių brolijų mokyklos. 17 a. pirmoje pusėje pažangias humanistines švietimo idėjas savo veikaluose propagavo J. A. Komenský, tuo metu mokytojavęs Leszno mokykloje. 17–18 a. švietimui vadovavo jėzuitai. Mokyklose daugiausia dėmesio buvo skiriama religiniam ugdymui, lotynų kalbai, retorikai. Panaikinus jėzuitų ordiną Seimo nutarimu 1773 Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė komisija (pirmoji Europoje švietimo ministerija). 1773–1775 vykdytos švietimo reformos: mokyklos perimtos iš bažnyčios ir supasaulietintos, įvesta visų luomų vaikų mokymas, gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas, kūno kultūra, vietoj lotynų – lenkų kalba.
Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lenkijos mokyklos priskirtos Rusijos, Austrijos ir Prūsijos mokyklų sistemoms. Austrijai ir Prūsijai priklausančiose žemėse pradėta germanizacija. Dėstymas lenkų kalba pradinėse mokyklose buvo apribotas, vidurinėse mokyklose uždraustas. Po 1830–1831 sukilimo Rusijos valdžia panaikino savarankišką Lenkijos švietimo žinybą, vietoj jos įkurta Varšuvos švietimo apygarda, pavaldi Rusijos švietimo ministerijai, uždarytas Varšuvos universitetas (iki 1862). Numalšinus 1863 sukilimą sustiprėjo rusifikacija: visose mokyklose mokyta rusų kalba. Lenkų patriotai slapta kūrė lenkiškas mokyklas, švietimo organizacijas, 1887–1905 veikė slapta suaugusiųjų švietimo įstaiga – Skrajojantis universitetas (Uniwersytet latający). Austrijos valdomai teritorijai (Galicijai) 1861 suteikta autonomija, buvo sudarytos galimybės steigti lenkiškas mokyklas, 1895 įvestas visuotinis ir privalomas šešiametis pradinis kaimuose ir septynmetis pradinis miestuose mokymas (vaikams nuo 6 metų). Po 1905 revoliucijos Rusijos valdomoje teritorijoje buvo leista steigti privačias mokyklas ir lenkų kalba mokyti pradinėse mokyklose.
1918 pradėta steigti lenkiškas mokyklas ir universitetus dėstomąja lenkų kalba. 1919 įvestas septynmetis privalomas mokslas.1945 paskelbus Lenkijos Liaudies Respubliką privačios mokyklos nacionalizuotos. 1961 įvestas aštuonmetis privalomas ir nemokamas mokslas 7–15 metų vaikams. 1989 pradėta mokyklų reforma. 1991 įvestas privalomas nemokamas devynmetis (7–16 metų vaikams), 1999 – vienuolikmetis (7–18 metų) mokslas, pradėtos steigti privačios mokyklos.
Švietimą tvarkančios ministerijos
Švietimą tvarko Liaudies švietimo ministerija (ikimokyklines įstaigas ir bendrojo lavinimo vidurines mokyklas) ir Mokslo ir aukštųjų mokyklų ministerija.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas (pirmosios privačios ikimokyklinės įstaigos įsteigtos 20 a. pradžioje) apima neprivalomus vaikų darželius (3–5 metų vaikams) ir nuo 2004 privalomas parengiamąsias klases (5–6 metų vaikams). 2005 buvo 17 300 ikimokyklinių įstaigų, lankė 1 511 240 vaikų.
Bendrasis lavinimas
Bendrojo lavinimo sistemą sudaro šešiametė pradinė (7–13 metų vaikams), trimetė žemesnės pakopos vidurinė (gimnazija; 13–16 metų) ir trimetė aukštesnės pakopos vidurinė (bendrojo lavinimo licėjai, specializuoti licėjai; 16–19 metų) mokykla. Po žemesnės vidurinės mokyklos pakopos mokslus galima tęsti trimetėje pagrindinėje profesinėje arba keturmetėje technikos mokykloje. 2005 buvo 14 000 pradinių mokyklų (2 688 610 mokinių, 209 500 mokytojų), 6170 gimnazijų (1 611 540; 120 900), 2517 bendrojo lavinimo licėjų (746 630; 49 900), 3984 technikos mokyklos ir specializuoti licėjai (615 260; 40 800), 1840 pagrindinių profesinių mokyklų (239 180; 12 600).
Specialusis ugdymas
Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose (1817 Varšuvoje įkurtas pirmasis kurčnebylių institutas), nuo 1993 jie gali mokytis ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (išskyrus turinčius psichinę negalią). 2005 veikė 2178 specialūs vaikų darželiai ir mokyklos, lankė 100 990 mokinių.
Suaugusiųjų švietimas
Pagal 1991 švietimo įstatymą suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo centrai (pirmosios suaugusiųjų švietimo įstaigos įkurtos 18 a.). 2005 buvo 3950 centrų, 331 000 studentų.
Varšuvos technologijos universitetas
Aukštasis mokslas
Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1999 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai, politechnikos universitetai, akademijos) ir neuniversitetines (profesinės aukštosios mokyklos, koledžai). Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji – 3–4 metai, antroji – 1,5–2 metai, trečioji (doktorantūra) – 3–4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 2,5 metų. 2005 buvo 116 valstybinių ir 182 privačios aukštosios mokyklos (iš viso 1 926 120 studentų, 85 760 dėstytojų).
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Jogailos universitetas, Vroclavo (įkurtas 1702) universitetai, Varšuvos universitetas (įkurtas 1816), Varšuvos technologijos universitetas (įkurtas 1826), Liublino katalikiškasis Jono Pauliaus II universitetas (įkurtas 1918), Poznanės universitetas (įkurtas 1919), M. Curie-Skłodowskos (įkurtas 1944 Liubline), Gdansko politechnikos, Krokuvos T. Kosciuškos politechnikos, M. Koperniko (Torunėje), Lodzės, Silezijos politechnikos (Gliwicėje), Vroclavo politechnikos (visi įkurti 1945), Silezijos (įkurtas 1968 Katowicuose), Gdansko (įkurtas 1970) universitetai, S. Staszico kasybos ir metalurgijos akademija (įkurta 1919 Krokuvoje), Krokuvos dailės akademija, Varšuvos dailės akademija.
Svarbiausios mokslo įstaigos
Lenkijos mokslų akademijos Staszico rūmai Varšuvoje (pastatyti 1820–1823, architektas Antonio Corazzi), priešais rūmus – Mikalojaus Koperniko paminklas (skulptorius Bertel Thorvaldsen)
Mokslo tiriamąją veiklą ir tyrimus koordinuoja Mokslo tyrimų komitetas (įkurtas 1972 Varšuvoje). Svarbiausios mokslo įstaigos: Lenkijos mokslų akademija (įkurta 1951 Varšuvoje), Lenkijos mokslų ir menų akademija (įkurta 1872 Krokuvoje), Lenkijos inžinerinė akademija (įkurta 1992 Varšuvoje).
Didžiausios bibliotekos
Didžiausios bibliotekos: Jogailos universiteto biblioteka, Varšuvos nacionalinė biblioteka, Varšuvos universiteto (įkurta 1917), Poznanės universiteto (įkurta 1894) bibliotekos, Varšuvos vyriausiasis senųjų aktų archyvas.
Didžiausi muziejai
Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus
Didžiausi muziejai: Krokuvos nacionalinis muziejus, Varmijos ir Mozūrijos muziejus, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Etnografinis muziejus (įkurtas 1888), F. F. Chopino nacionalinis institutas ir muziejus (įkurtas 1932, abu Varšuvoje).
Ostrogskių rūmai Varšuvoje (po 1681, architektas Tylmanas Gamerenietis; dabar Fryderiko Chopino nacionalinis institutas ir muziejus)
Lenkijos kultūra
2271
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos