Lénkijos švietmas
Švietimo sistemos raida
Pirmosios mokyklos (jose mokyta lotynų kalba) pradėtos steigti 11–12 a. prie katedrų ir bažnyčių. 13–14 a. įkurtos pirmosios miesto mokyklos, kuriose iš dalies buvo dėstoma lenkų kalba.
Renesanso epochoje didelę įtaką Lenkijos švietimui turėjo 1364 įkurtas Jogailos universitetas.
16–17 a. kūrėsi stačiatikių brolijų mokyklos. 17 a. pirmoje pusėje pažangias humanistines švietimo idėjas savo veikaluose propagavo J. A. Komenský, tuo metu mokytojavęs Leszno mokykloje. 17–18 a. švietimui vadovavo jėzuitai. Mokyklose daugiausia dėmesio buvo skiriama religiniam ugdymui, lotynų kalbai, retorikai. Panaikinus jėzuitų ordiną Seimo nutarimu 1773 Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė komisija (pirmoji Europoje švietimo ministerija). 1773–1775 vykdytos švietimo reformos: mokyklos perimtos iš bažnyčios ir supasaulietintos, įvesta visų luomų vaikų mokymas, gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas, kūno kultūra, vietoj lotynų – lenkų kalba.
Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lenkijos mokyklos priskirtos Rusijos, Austrijos ir Prūsijos mokyklų sistemoms. Austrijai ir Prūsijai priklausančiose žemėse pradėta germanizacija. Dėstymas lenkų kalba pradinėse mokyklose buvo apribotas, vidurinėse mokyklose uždraustas.
Po 1830–1831 sukilimo Rusijos valdžia panaikino savarankišką Lenkijos švietimo žinybą, vietoj jos įkurta Varšuvos švietimo apygarda, pavaldi Rusijos švietimo ministerijai, uždarytas Varšuvos universitetas (iki 1862). Numalšinus 1863–1864 sukilimą sustiprėjo rusifikacija: visose mokyklose mokyta rusų kalba. Lenkų patriotai slapta kūrė lenkiškas mokyklas, švietimo organizacijas, 1887–1905 veikė slapta suaugusiųjų švietimo įstaiga – Skrajojantis universitetas (lenk. Uniwersytet latający). Austrijos valdomai teritorijai (Galicijai) 1861 suteikta autonomija, buvo sudarytos galimybės steigti lenkiškas mokyklas, 1895 įvestas visuotinis ir privalomas šešiametis pradinis kaimuose ir septynmetis pradinis miestuose mokymas (vaikams nuo 6 metų). Po 1905–1907 revoliucijos Rusijos valdomoje teritorijoje buvo leista steigti privačias mokyklas ir lenkų kalba mokyti pradinėse mokyklose.
pamoka Olsztyno 10-ojoje pradinėje mokykloje (1967 05 12, fotografas Zbigniew Grabowski, © Varmijos ir Mozūrijos muziejus)
1918 pradėta steigti lenkiškas mokyklas ir universitetus dėstomąja lenkų kalba. 1919 įvestas septynmetis privalomas mokslas.1945 paskelbus Lenkijos Liaudies Respubliką privačios mokyklos nacionalizuotos. 1961 įvestas aštuonmetis privalomas ir nemokamas mokslas 7–15 metų vaikams. 1989 pradėta mokyklų reforma. 1991 įvestas privalomas nemokamas devynmetis (7–16 metų vaikams), 1999 – vienuolikmetis (7–18 metų) mokslas, pradėtos steigti privačios mokyklos.
2017 įvykdyta švietimo reforma, 2018 – aukštojo mokslo reforma.
Švietimą tvarkančios ministerijos
Švietimą tvarko Švietimo ir mokslo ministerija (iki 2021 Liaudies švietimo ministerija tvarkė ikimokyklines įstaigas ir bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, Mokslo ir aukštųjų mokyklų ministerija buvo atsakinga už mokslą ir aukštąjį mokslą).
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinis ugdymas (pirmosios privačios ikimokyklinės įstaigos įsteigtos 20 a. pradžioje) apima neprivalomus vaikų darželius (3–5 metų vaikams) ir nuo 2004 privalomas parengiamąsias klases (5–6 metų vaikams). 2005 buvo 17 300 ikimokyklinių įstaigų (jas lankė 1 511 240 vaikų).
2023 – 22 500 ikimokyklinių įstaigų (iš jų – 68,3 % valstybinės), iš jų – 13 800 darželių, 7300 parengiamųjų klasių pradinėse mokyklose, 1400 darželių punktų), šias įstaigas lankė apie 1,5 mln., arba 94,9 %, visų to amžiaus vaikų).
Bendrasis lavinimas
Dzierzgońio Lenkijos Valstybės tūkstantmečio pradinė mokykla (Pomeranijos vaivadija)
Bendrojo lavinimo sistemą sudaro šešiametė pradinė (7–13 metų vaikams), trimetė žemesnės pakopos vidurinė (gimnazija; 13–16 metų) ir trimetė aukštesnės pakopos vidurinė (bendrojo lavinimo licėjai, specializuoti licėjai; 16–19 metų) mokykla. Po žemesnės vidurinės mokyklos pakopos mokslus galima tęsti trimetėje pagrindinėje profesinėje, keturmetėje technikos ar kitoje mokykloje.
2005 buvo 14 000 pradinių mokyklų (2 688 610 mokinių, 209 500 mokytojų), 6170 gimnazijų (1 611 540; 120 900), 2517 bendrojo lavinimo licėjų (746 630; 49 900), 3984 technikos mokyklos ir specializuoti licėjai (615 260; 40 800), 1840 pagrindinių profesinių mokyklų (239 180; 12 600).
2023 veikė 14 100 pradinių mokyklų vaikams ir jaunimui (88,8 % valstybinės; mokėsi 3,1 mln. mokinių; 88,8 % valstybinės), 6819 vidurinių jaunimo mokyklų (1,7 mln. mokinių), 1672 pirmos pakopos profesinės mokyklos (87,8 % valstybinės; 195 100 moksleivių), 226 antros pakopos profesinės mokyklos (77 % valstybinės), 560 specialiųjų profesinių mokyklų (12 700 moksleivių), 3167 bendrojo lavinimo licėjai (813 800 moksleivių), 1861 technikos mokykla (711 100 moksleivių), 55 pirmos pakopos bendrojo lavinimo meno mokyklos (10 200 moksleivių), 102 antrojo laipsnio bendrojo lavinimo meno mokyklos (14 500 moksleivių), 1287 povidurinės mokyklos (20,1 % valstybinės; 234 800 moksleivių). Visų tipų mokyklose dirbo 512 100 mokytojų.
Specialusis ugdymas
Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuose vaikų darželiuose ir mokomi specialiosiose mokyklose (1817 Varšuvoje įkurtas pirmasis kurčnebylių institutas), nuo 1993 jie gali mokytis ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (išskyrus turinčius psichinę negalią).
Suaugusiųjų švietimas
Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo centrai (pirmosios suaugusiųjų švietimo įstaigos įkurtos 18 a.), veikia Trečiojo amžiaus universitetai (2023 – 552, juos lankė 86 609 asmenys, dirbo 9800 lektorių). 2023 veikė 47 pradinės mokyklos suaugusiesiems (70,2 % valstybinės; mokėsi 1200 asmenų).
Aukštasis mokslas
Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1999 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai, politechnikos universitetai, akademijos) ir neuniversitetines (profesinės aukštosios mokyklos, koledžai). Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji – 3–4 metai, antroji – 1,5–2 metai, trečioji (doktorantūra) – 3–4 metai; neuniversitetinės studijos trunka 2,5 metų. 2005 buvo 116 valstybinių ir 182 privačios aukštosios mokyklos (iš viso 1 926 120 studentų, 85 760 dėstytojų), 2023 –131 valstybinė ir 326 privačios aukštosios mokyklos (iš viso apie 2 mln. studentų).
Svarbiausios aukštosios mokyklos: Varšuvos universitetas (įkurtas 1816), Jogailos universitetas, Varšuvos politechnikos (įkurtas 1826), Poznanės universitetas (įkurtas 1919), Stanisławo Staszico kasybos ir metalurgijos akademija (įkurta 1919 Krokuvoje), Gdansko politechnikos (įkurtas 1904), Gdansko medicinos (įkurtas 1945), Vroclavo politechnikos (įkurtas 1945), Lodzės medicinos (įkurtas 2002), Vroclavo (įkurtas 1702) universitetai, Liublino katalikiškasis Jono Pauliaus II universitetas (įkurtas 1918), M. Curie-Skłodowskos (įkurtas 1944 Liubline), Krokuvos T. Kosciuškos politechnikos (įkurtas 1945), M. Koperniko (Torunėje, įkurtas 1945), Silezijos politechnikos (Gliwicėje, įkurtas 1945), Silezijos (įkurtas 1968 Katowicuose) universitetai, Krokuvos dailės akademija, Varšuvos dailės akademija.
Varšuvos politechnikos universitetas
Svarbiausios mokslo įstaigos
Lenkijos mokslų akademijos Staszico rūmai Varšuvoje (pastatyti 1820–1823, architektas Antonio Corazzi), priešais rūmus – Mikalojaus Koperniko paminklas (skulptorius Bertel Thorvaldsen)
Mokslo tiriamąją veiklą ir tyrimus koordinuoja Mokslo tyrimų komitetas (įkurtas 1972 Varšuvoje). Svarbiausios mokslo įstaigos: Lenkijos mokslų akademija (įkurta 1951 Varšuvoje), Lenkijos mokslų ir menų akademija (įkurta 1872 Krokuvoje), Lenkijos inžinerinė akademija (įkurta 1992 Varšuvoje).
Didžiausios bibliotekos
Varšuvos universiteto bibliotekos senasis pastatas (1888–1894, architektas S. Szylleris)
Didžiausios bibliotekos: Jogailos universiteto biblioteka, Varšuvos nacionalinė biblioteka, Varšuvos universiteto (įkurta 1917), Poznanės universiteto (įkurta 1894) bibliotekos, Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje.
Didžiausi muziejai
Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus
Ostrogskių rūmai Varšuvoje (po 1681, architektas Tylmanas Gamerenietis; dabar Fryderiko Chopino nacionalinis institutas ir muziejus)
Didžiausi muziejai: Krokuvos nacionalinis muziejus, Varmijos ir Mozūrijos muziejus, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Varšuvos nacionalinis muziejus, Etnografinis muziejus Varšuvoje (įkurtas 1888), F. F. Chopino nacionalinis institutas ir muziejus Varšuvoje (įkurtas 1932).
Lenkijos kultūra
2271
Lenkijos konstitucinė santvarka
Lenkijos partijos ir profsąjungos
Lenkijos ginkluotosios pajėgos