Leoben (Leòbenas), miestas Austrijos vidurinėje dalyje, Štirijoje, į šiaurės vakarus nuo Grazo. 24 600 gyventojų (2023). Leobenas įsikūręs abipus Muro aukštupio. Geležinkeliai ir plentai į Vieną, Linzą, Klagenfurtą. Juodoji metalurgija (koncerno Voestalpine AG įmonė), metalo apdirbimo, maisto (alaus; daugiau kaip 1 mln. hl per metus), elektronikos, statybinių medžiagų, plaušienos ir popieriaus, chemijos (dažų, lakų), medienos apdirbimo pramonė. Turizmas. Metalurgijos ir kasybos universitetas (jo pradžia – 1849 įkurta šachtininkų mokykla). Miesto muziejus. Teatras (įkurtas 1790).
Leoben
Architektūra
Vidurinių amžių miesto planas. Bažnyčios: gotikos, baroko bruožų turinti Šv. Jokūbo (1188), Švč. Mergelės Marijos prie Waaseno (1149, 15 a. lubų tapyba, gotikiniai vitražiniai langai, barokinis interjeras 1845, bokštas 1900), Netzgewolbe (1483), ankstyvojo baroko Šv. Pranciškaus Ksavero (1665), Gustavo Adolfo (1908). Benediktinių vienuolynas (1020) su vėlyvosios gotikos bažnyčia (apie 1520, 11 a. ankstyvosios romanikos kripta, klasicistinis altorius 1793), Šv. Mykolo koplyčia su freskomis (apie 1283), dominikonų vienuolynas (1280, išplėstas 1811; dabar Žemės teismas ir kalėjimas). Massen pilies griuvėsiai (13 a.), Maut bokštas (1280, barokinis kupolas 1794), senoji rotušė (1485, 1568 pristatytas bokštas; dabar Prekybos ir kongresų centras), svečių namai Juodasis Erelis su gotikiniu kiemu (16 a.), barokinis Hackhaus su stiuko lipdinių fasadu (apie 1680), Švenčiausiosios Trejybės kolona (1718), Miesto teatro rūmai (1791), Angelų (1794), Bergmano (1799) tiltai. 20 a. statiniai: naujoji rotušė (1973), Parodų rūmai (1997, architektas G. Domenigas).
Švč. Mergelės Marijos prie Waaseno bažnyčia Leobene
Istorija
904 pirmąkart minima dabartinėje Leobeno vietoje buvusi Liupinos gyvenvietė, šalia kurios 1173 paminėta kita, Lübeno gyvenvietė, išsiplėtusi greta Šv. Jokūbo bažnyčios. Vėliau jos susijungė į Leobeną, kuris 1261 gavo miesto teises. Nuo 14 a. buvo geležies apdirbimo ir geležinių dirbinių prekybos centras.
Per 16 a. religinius karus buvo katalikų karinės atramos punktas, čia įsitvirtino jėzuitų ordinas. 1782–1859 vyskupijos centras. 1797 Leobene pasirašyta Austrijos–Prancūzijos taikos sutartis, pagal kurią Austrija prarado Belgiją ir Lombardiją.
Per 19 a. miestas lėtai, bet nuolatos plėtėsi. 1939 prie Leobeno prijungti Donawitzas, Judendorfas, Gössas ir Leitendorfas; miestas padidėjo dvigubai.
Iki 20 a. 7 dešimtmečio prie Leobeno buvo kasamos anglys. 20 a. pabaigoje dėl ūkio konjunktūros pokyčių mažėjo metalurgijos fabrikų, didėjo kultūrinių įstaigų ir turizmo sektoriaus svarba.
2271