Leonardas Kazokas
Kazõkas Leonardas, Kazakẽvičius 1905 07 27Kaunas 1981 08 15Kaunas, lietuvių tapytojas. 1922–29 mokėsi Kauno meno mokykloje, 1944 baigė Vilniaus dailės institutą. 1930 su kitais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją, nuo 1933 buvo jos pirmininkas, aktyviai dalyvavo draugijos rengiamose parodose. 1934–39 mokytojavo Kauno 3 gimnazijoje. 1940–41 dėstė Piešimo kursuose Vilniuje, buvo Kauno dailės kooperatyvo Marginiai vedėjas. 1944–51 dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–61 dirbo Dailės kombinate Kaune.
L. Kazokas. Paryžius, Monmartras (aliejus, 1937, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Nuo 1929 dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Kaune (1936, 1938, 1960, 1975, 1980); pomirtinė Kaune (2005). Savitu ekspresionistiniu stiliumi, subtiliomis niuansuotomis spalvomis nutapė portretų (Autoportretas 1927, F. Kiršos portretas 1943, Režisieriaus J. Miltinio portretas 1958), natiurmortų (Natiurmortas 1937), peizažų (Nidos miestelis, apie 1935, Bakūžė 1935, Paryžiaus gatvelė 1937, Tiltas Pirėnų kalnuose 1939), teminių kompozicijų (Vargšas amatininkas 1939). Ankstyviesiems paveikslams būdinga sidabriniai minkšti tonai, melancholiška nuotaika, vėlyviesiems – dekoratyvumas, sodresnis, įvairesnis koloritas. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
L: G. Baltinas Tapytojas Leonardas Kazokas, 1905–1981: laikmetis, žmogus, paveikslai Vilnius 2008.
2133