Andrejev Leonid (rus. Леонид Андреев, Leonidas Andrèjevas) 1871 08 21Oriol 1919 09 12Neivala (Suomija), rusų rašytojas. D. Andrejevo tėvas. 1897 baigė teisę Maskvos universitete. L. Andrejevo pažiūroms didelės įtakos turėjo A. Schopenhauerio filosofija

Kūrybos pagrindinė tema – socialinių aplinkybių, žmogaus instinktų ir metafizinių jėgų nulemtas būties tragizmas; prozos stilius paveiktas simbolizmo ir ekspresionizmo.

Ankstyvuosiuose apsakymuose, sekdamas rusų realistinės literatūros tradicija, vaizdavo socialinę skriaudą patyrusio žmogaus išgyvenimus (Bargamotas ir Garaska 1898, Petka vasaroja / Petka na dače 1899, abu lietuvių kalba 1965), parodė žmogaus proto prieštaringumą (Mintis / Mysl′ 1902), griaunamąją instinktų jėgą (Bedugnė / Bezdna 1902). Apysakoje Vasilijaus Fiveiskio gyvenimas (ŽiznVasilija Fivejskogo 1905, lietuvių kalba 1965) vyrauja dvasinių ieškojimų, abejonių pasaulio sandaros teisingumu tema. Apsakyme Raudonas juokas (Krasnyj smech 1905, lietuvių kalba 1914) parodė karo baisumų poveikį žmogaus psichikai. 1905 buvo suimtas, persekiojamas policijos.

Leonid Andrejev

1905–07 gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje (pas M. Gorkį Capri saloje). Apsakyme Judas Iskarijotas ir kiti (Iuda Iskariot i drugie 1907, lietuvių kalba pastatytas spektaklis 1993) netradiciškai traktavo Biblijos siužetą, išdavystės temą. Nusivylimą revoliucijos idėjomis išreiškė apsakyme Tamsa (Tma 1907), kuris sukėlė ideologinę polemiką. Apsakyme apie septynis pakartuosius (Rasskaz o semi povešennych 1908, lietuvių kalba 1922, 1965) smerkė caro valdžios terorą, aukštino žmogaus dvasios stiprybę.

Didelė kūrybos dalis – filosofinės dramos, turėjusios įtakos moderniojo rusų teatro raidai. Jose egzistencinės problemos reiškiamos sąlygiška forma, gausu simbolių, alegorijų (Žmogaus gyvenimas / Žiznčeloveka 1906, lietuvių kalba pastatyta 2006), pabrėžiama žmogaus proto ir dieviškosios tiesos priešprieša, aukštinamas dvasingumas, meilė (Anatema 1909).

Dar parašė visuomeninės psichologinės tematikos dramų, romanų (Saška Žeguliovas 1911, nebaigtas; Šėtono dienoraštis / Dnevnik Satany 1921). L. Andrejevo kūryba atspindėjo 20 amžiaus pradžios rusų literatūros idėjinius ir meninius ieškojimus.

Lietuvių kalba išleistas jo prozos rinkinys Apsakymai (1965). Lietuvoje pastatytos L. Andrejevo pjesės Šunų valsas (1991), Tas, kuris gauna antausius (2011).

610

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką