lẽsinimas, paukščių šėrimas. Yra keli lesinimo būdai: sausasis, šlapiasis ir kombinuotasis. Sausasis lesinimas (dažniausiai taikomas pramoninėje paukštininkystėje) – paukščiams duodama sausų visaverčių granuliuotų arba negranuliuotų kombinuotųjų lesalų. Lesinti galima mechanizuoti ir automatizuoti. Taip didinamas darbo našumas, mažinama paukštienos produkcijos gamybos savikaina. Šlapiasis lesinimas – rupiai malti grūdai drėkinami vandeniu, separuotu pienu, išrūgomis ar kitomis vietinėmis maisto atliekomis. Dar pridedama žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių. Lesalų mišinys paruošiamas prieš pat lesinimą. Į lesalines mišinio beriama tiek, kiek paukščiai jo sulesa per valandą. Paruoštas mišinys būna birus, nelipnus. Kombinuotasis lesinimas – paukščiai lesinami sausu kombinuotųjų ir drėkintų lesalų mišiniu. Sauso kombinuotojo lesalo atskiroje lesalinėje duodama visą parą, drėkintų mišinių – 1–2 kartus per parą. Toks lesinimas naudojamas mažuose ūkiuose. Be kombinuotojo lesalo, duodama ūkyje pagamintų sultingų žaliųjų lesalų ir maisto atliekų. Taip didinamas paukščių produktyvumas, iš dalies mažinama produkcijos savikaina. Paukščiai lesinami normuotai ir nenormuotai. Nenormuotai (iki soties) dažniausiai lesinami ūkininko auginami paukščiai ir paukštynuose auginami mėsiniai paukščiai. Veisiant paukščius lesinama normuotai (normuojamas lesalo maistingumas arba sulesinamo per dieną lesalo kiekis) prieš dėjimo laikotarpį arba priverstinį lesinimą. Vištoms priėjimas prie lesalinių būna ne mažesnis kaip 7–10 cm, kalakutams – 6 cm, žąsims – 4–5 cm (lesinant sausais lesalais) ir 15 cm (lesinant drėgnais lesalais), antims – 3–4 cm (lesinant sausais lesalais) ir 10 cm (lesinant drėgnais lesalais). Lesalinių aukštis daromas paukščio nugaros aukščio, lesalo beriama 1/3 lesalinės.
490