Lesòto konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Lesoto parlamento pastatas Maseru
Pagal 1993 konstituciją Lesotas – parlamentinė konstitucinė monarchija. Nominalus valstybės vadovas – karalius, jis atlieka reprezentacinę funkciją. Sostas paveldimas. Pagal papročių teisę, Genčių vadų taryba turi teisę pašalinti karalių, paskelbti kitą karaliaus sosto paveldėtoją, vietoj nepilnamečio monarcho paskirti laikiną valstybės valdytoją. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Senatas (Senate) ir Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly). Senatą sudaro 33 nariai, iš jų 22 yra genčių vadai (šios vietos paveldimos), 11 narių ministrui pirmininkui patarus skiria karalius. Nacionalinį Susirinkimą sudaro 120 narių, iš kurių 80 renkami pagal mažoritarinę, 40 – pagal proporcinę rinkimų sistemą 5 metams tiesioginiais visuotiniais rinkimais.
Vykdomoji valdžia priklauso Ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. Pagal konstituciją, ministru pirmininku skiriamas Nacionaliniame Susirinkime daugumą turinčios partijos vadovas.
Vietos valdžia
Apygardoms vadovauja apygardų sekretoriai ir apygardų karininkai, skiriami ministro pirmininko.
Teismų sistema
Teismų sistemą sudaro Aukščiausiasis Teismas (teismo pirmininką skiria karalius ministrui pirmininkui patarus), Apeliacinis teismas, magistratų ir – kaimo vietovėse – tradiciniai teismai.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – spalio 4 – Nepriklausomybės diena.
2271