Lesòto kis
Bendroji ūkio apžvalga
Lesoto BVP struktūra (2003)
Lesotas – ekonomiškai silpna agrarinė valstybė, priklausoma nuo Pietų Afrikos Respublikos. 2000 Lesoto BVP sudarė 0,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 324 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2533 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). Piniginių įplaukų gaunama iš Pietų Afrikos Respublikoje dirbančių Lesoto piliečių. BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 637 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2002).
Pramonė
Pramonė menka; joje dirba apie 28 % Lesoto dirbančiųjų. Lesoto šiaurės rytuose kasami deimantai. Yra urano, švino, geležies rūdų, naftos telkinių. Vienas svarbiausių Lesoto gamtinių išteklių – hidroenergija. 2002 pagaminta 314 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Maisto (pieno, mėsos, daržovių perdirbimo), tekstilės, medienos apdirbimo, elektronikos (daugiausia televizorių surinkimo) pramonės įmonės sutelktos Maseru.
Bioprodukcinis ūkis
kaimas Lesoto pietryčiuose, netoli Sani perėjos
Bioprodukciniame ūkyje dirba apie 39 % dirbančių gyventojų. Žemės ūkio naudmenos užima apie 77 % Lesoto teritorijos, iš jų ariamoji žemė – apie 14 %. Daugiausia auginama kukurūzai, sorgai, kviečiai (didžioji dalis jų eksportuojama); dar auginama arbūzai, ankštiniai augalai (pupos, žirniai), miežiai. Lesoto augalininkystės produkcija – 1 lentelėje. Veisiama galvijai, avys ir ožkos. Lesoto gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 2 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 3 lentelėje. Kertamas miškas; 2003 Lesote paruošta 2,1 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2001 sugauta 32 000 tonų žuvų.
| kviečiai | 45 |
| kukurūzai | 108 |
| sorgai | 38 |
| bulvės | 90 |
| daržovės | 18 |
| vaisiai | 13 |
| galvijai | 540 |
| avys | 850 |
| ožkos | 650 |
| kiaulės | 65 |
| arkliai | 100 |
| asilai | 154 |
| naminiai paukščiai | 1 800 |
| jautiena ir veršiena | 8 |
| aviena | 3 |
| ožkiena | 2 |
| kiauliena | 3 |
| vištiena | 2 |
| žvėriena | 4 |
| karvių pienas | 24 |
| vilna (nevalyta) | 3 |
Turizmas
Drakeno kalnai
2002 Lesotą aplankė 123 600 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 20 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Pietų Afrikos Respublikos (apie 81 % visų turistų), Jungtinių Amerikos Valstijų, Olandijos, Vokietijos. Labiausiai turistų lankomi kalnai, slidinėjimo kurortai.
Transportas
1999 automobilių kelių buvo 5940 kilometrų, iš jų su kieta danga 1087 kilometrai. Svarbiausias kelias jungia Maseru su Mohale’s Hoeku. 2,6 kilometro geležinkelio šaka iš Maseru į Bloemfonteiną. Tarptautinis oro uostas yra Thota‑Moli (20 kilometrų nuo Maseru).
Bankai
2006 veikė Lesoto centrinis bankas (įkurtas 1978 kaip Lesoto pinigų administracijos institucija, pradėjo veikti 1980, nuo 1982 dabartinis pavadinimas, būstinė Maseru), 4 komerciniai bankai ir 1 užsienio banko (Pietų Afrikos Respublikos First National Bank) skyrius. Lesoto piniginis vienetas – lotis (daugiskaitos forma – maločiai), lygus 100 lisančių (vienaskaitos forma – sentė), įvestas vietoj Pietų Afrikos rando.
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 eksportuota prekių už 484,5 mln., importuota – už 730,9 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama daugiausia avalynė, vilna, siuvimo reikmenys, importuojama – vaistai, įrenginiai, naftos, maisto produktai, statybinės medžiagos, transporto priemonės. Lesoto svarbiausi eksporto partneriai – Jungtinės Amerikos Valstijos (76,4 % viso eksporto; 2002), Pietų Afrikos muitų sąjunga (jai priklauso Lesotas, Botsvana, Namibija, Pietų Afrikos Respublika, Svazilandas; 22,9 %), importo – Pietų Afrikos muitų sąjunga (73,5 % viso importo), Taivanas (10,7 %), Honkongas (5,7 %), Kinija (4,2 %).
2271
-Lesoto pramonė; -Lesoto žemės ūkis; -turizmas Lesote; -Lesoto transportas; -Lesoto bankai; -Lesoto užsienio prekyba