Newbigin Lesslie (Leslis Niùbiginas), tikr. Lesslie James Edward 1909 12 08Newcastle 1998 01 30Londonas, evangelikų teologas, misionierius, vyskupas. Nuo 1928 Kembridžo Karališkojoje kolegijoje studijavo ekonomiką, nuo 1933 Kembridžo Westminsterio kolegijoje – teologiją. 1936 ordinuotas Škotijos presbiterionų bažnyčios kunigu. Tais pačiais metais išvyko į misijas Pietų Indijoje. Prisidėjo kuriant Pietų Indijos Bažnyčią (įkurta 1947 susijungus anglikonams, evangelikams reformatams, kongregacionistams ir metodistams). Išrinktas Maduros ir Ramnado Bažnyčios vyskupu (iki 1959). 1948 dalyvavo I visuotiniame Ekumeninės Bažnyčių Tarybos (WCC) susirinkime Amsterdame. 1959 tapo Tarptautinės misionierių tarybos geneneraliniu sekretoriumi ir persikėlė į Ženevą. 1961 šiai organizacijai prisijungus prie Ekumeninės Bažnyčių Tarybos L. Newbiginas 1961–65 vadovavo jos padaliniui, rūpinosi pasaulio evangelizacija ir misijomis. 1965 vėl išvyko į Indiją ir tapo Madraso vyskupu (iki 1974). 1974 grįžo į Angliją, iki 1979 dėstė Birminghamo Selly Oak College, 1980–88 buvo Jungtinės Reformatų Ražnyčios dvasininkas.
Laikomas vienu žymiausių 20 a. protestantų misionieriškos veiklos teologų. Teigė Evangeliją esant visos tiesos pamatu, o tikinčiųjų bendruomenę tik pašauktą jos liudyti. Pritarė religijų dialogui, teigė, kad krikščionys gali mokytis ir nekrikščioniškųjų religijų bei ugdytis tiesos supratimą, pabrėžė, kad tarpreliginiame dialoge susiduria tikėjimo sistemos, pretenduojančios į galutinę tiesą. Misijos tikslu laikė ne vien žmogaus išganymą, bet pirmiausia Dievo garbinimą ir siekį kurti krikščionišką visuomenę. Gyvendamas Europoje daug laiko skyrė Evangelijos skleidimo pokrikščioniškoje (sekuliarizmo paveiktoje krikščionybę atmetančioje) kultūroje tyrimams. Nepritarė mokslo ir tikėjimo supriešinimui, teigė tikėjimą esant susietą ne su privačiu, bet su viešu gyvenimu, kovojo su vertybių subjektyvinimu ir religijų pliuralistiniu reliatyvizmu, pabrėžė tiesos objektyvumą, ragino Bažnyčią ieškoti ryšio su visuomene, aktyviai diskutuoti mokslo, politikos, visuomeninio gyvenimo klausimais. Parašė veikalų apie Bažnyčios vienybę (Vienas kūnas, viena Evangelija, vienas pasaulis: Krikščioniškosios misijos šiandien / One Body, One Gospel, One World: The Christian Mission Today 1958), misionierišką veiklą (Švenčiausiosios Trejybės doktrinos svarba šiandienos misijose / The Relevance of Trinitarian Doctrine for Today’s Mission 1963, Atvira paslaptis: Misijų teologijos įvadas / The Open Secret: Introduction to the Theology of Missions 1995), kelis Biblijos komentarus (Šviesa atėjo: Ketvirtosios Evangelijos išaiškinimas / The Light has Come: An Exposition of the Fourth Gospel 1982), kultūros ir Bažnyčios veiklos apžvalgų, autobiografinių knygų (Pietų Indijos dienoraštis / A South India Diary 1951, Nesibaigianti agenda / Unfinished Agenda 1985).
473