Liãchavičai (bltr. Ляхавічы, Liahavičy; rus. Ляховичи, Liachoviči), miestas Baltarusijoje, Bresto srityje, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių; rajono centras.
10 700 gyventojų (2020).
Istorija
Liachavičai įkurti 1492. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas Stanislovas Goštautas 1537 Liachavičus padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau Liachavičai mainais atiteko Chodkevičiams. Prie Liachavičų kūrimo daug prisidėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (valdė nuo 1579). Jam valdant 16 a. 9 dešimtmetyje–10 dešimtmečio pirmoje pusėje pastatyta mūrinė pilis (1610 rekonstruota), 1602 – bažnyčia.
Per 1654–67 Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą Rusijos kariuomenė buvo apsiautusi Liachavičus, bet nepajėgė užimti.
17 a.–18 a. antroje pusėje Liachavičai priklausė didikų Sapiegų giminei. 1706 per Šiaurės karą po kelių mėnesių apsiausties Švedijos kariuomenė užėmė ir visiškai sugriovė miestą.
1775 Liachavičai atiteko Vilniaus vyskupui I. J. Masalskiui, kuris čia pastatydino mūrinę bažnyčią, prisidėjo prie miesto atkūrimo.
1793–1917 Liachavičus valdė Rusija. 1921 pagal Rygos taikos sutartį Liachavičai atiteko Lenkijai.
Nuo 1939 priklauso Baltarusijai.
2271
Lietuviai
14–16 a. tarp Liachavičų, Baranovičių ir Nesvyžiaus buvo didelė lietuvių kalbos sala. Čia – daug vietovardžių, susijusių su Lietuvos vardu, kitomis baltų gentimis (jotvingiais, latviais, prūsais), kurių atstovai, J. Ochmańskio nuomone, 11–13 a. rusų kunigaikščių galėjo būti paimti į nelaisvę ir čia apgyvendinti. Baltizmų esama ir toliau į rytus nuo Liachavičių, kur teka upės Nača, Maža, yra Jodčicų (Juodžių) ir kiti kaimai, kuriuose 1614 dar gyveno lietuvių.
2392