Libãno gyvéntojai. Apie 95 % Libano gyventojų – arabai (iš jų daugiau kaip 350 000 Palestinos pabėgėliai), apie 4 % armėnai, apie 1 % kurdai, asirai ir kiti. Valstybinė kalba – arabų; dar kalbama prancūzų, anglų kalbomis.
Apie 57,7 % gyventojų išpažįsta islamą (28,4 % yra šiitai, 28,7 % – sunitai), 36,2 % – krikščionybę (maronitų, melchitų, lotynų ir chaldėjų apeigų katalikai, Bizantijos apeigų Rytų stačiatikiai, sirų, armėnų ir koptų apeigų Senovės Rytų stačiatikiai), 5,2 % – drūzai, yra judėjų ir kitų religijų išpažinėjų (2014).
Beirutas
istoriniai namai ir valtys senajame Biblo uoste (2018)
Nuo 20 a. 8 dešimtmečio dėl pilietinio karo vykusi gyventojų emigracija į Vakarų Europą (daugiausia Prancūziją), Kiprą ir Persijos įlankos šalis lėmė mažą gyventojų skaičiaus didėjimą (1980 buvo 2,7 mln., 1992 – 2,8 mln. gyventojų), nors natūralusis gyventojų prieaugis didelis (per metus apie 23 ‰).
Nuo 9 dešimtmečio antros pusės prasidėjusi pabėgėlių reemigracija ir didelis natūralusis gyventojų prieaugis lėmė spartų Libano gyventojų skaičiaus didėjimą (6,2 mln. 2017). 20,7 % šalies gyventojų yra iki 15 m., 74 % – 15–65 metų (2019). Vyrų buvo 49 %, moterų – 51 %. 12,6 % suaugusiųjų neraštingi. Gyvenimo vidutinė trukmė 78,3 m. (vyrų – 76,9 m., moterų – 79,8 m.; 2019). Gyventojų vidutinis tankis 404 žm./km2 (2017; vienas didžiausių Artimuosiuose Rytuose). Tankiausiai gyvenama Beirute, pajūrio lygumoje ir Bekaa slėnyje, rečiausiai – Antilibano kalnuose. Dėl pilietinių karų vyko vidinė gyventojų migracija: krikščionių į šiaurę nuo Beiruto, musulmonų – į pietus; t. p. iš pavojingų dėl smurto aktų kaimo vietovių į pajūrį. Miesto gyventojų 89 %. Bedarbiai 2007 sudarė 9,7 % ekonomiškai aktyvių gyventojų.
kalnų kaimas Libane
https://s.vle.lt/diagramos/50.html
Beirutas
1
*tūkstančiui kūdikių
2
skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius