Libertas Klimka
Klmka Libertas 1940 09 18Kaunas, lietuvių fizikas, mokslo istorikas, etnologas. Daktaras (fiziniai mokslai; fizikos ir matematikos mokslų kandidatas 1972).
Išsilavinimas ir veikla
1963 baigė Vilniaus universitetą. 1963–1975 dirbo Puslaidininkių fizikos institute, 1975–1992 dėstė fiziką Vilniaus Gedimino technikos universitete (iki 1996 Vilniaus inžinerinis statybos institutas). 1992–2018 dėstė Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2018 07 01 Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija); profesorius (2003). Mokslinio darbo kryptys – tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bei technikos istorija Lietuvoje, baltų kosmologija, liaudies kalendoriniai papročiai. Įtvirtino naują Lietuvoje tarpdisciplininę mokslo šaką – paleoastronomiją. Vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Kulionyse įkūrimo (1980) iniciatorių, nuo 1990 jo mokslinis vadovas. Su kitais 1995 suprojektavo Saulės laikrodį Nidoje. Atskleidė 14 a. pabaigos–15 a. pradžios statinio ant Birutės kalno Palangoje astronominę paskirtį. Kaip ekspertas tyrinėja Lietuvos bažnyčių laikrodžius.
Libertas Klimka
Nuo 1998 Lietuvos ir Baltijos šalių istorikų asociacijos vicepirmininkas, 2005–2010 Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas.
Knygos
Parašė knygas: Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais (su V. Žulkumi, 1989), Tikslieji mokslai Lietuvoje (1994), Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas (su E. D. Makariūniene, 1994, pataisytas leidimas 2001), Po tėviškės dangumi (su R. Kazlausku ir Živile Lazdauskaite, 1997 22015), Vilniaus bokštų laikrodžiai (1997), Senovės dievai ir mitinės būtybės (2003), Fizikos ir taikomųjų mokslų pradžia Lietuvoje (su Rasa Kivilšiene, 2005), Tautiškumas ir pilietiškumas. Atskirtis ar dermė? (2007), Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija (su A. Ažusieniu ir S. Matulaityte, 2007), Saulės laikrodžiai Lietuvoje (2007), Tėviškės metai (su Irena Bierontaite, 2008), Kaziuko mugė (su kitais, 2009), Tautos metai: Saulės ratu, Mėnulio taku (2008), Lietuviškųjų švenčių rate (2009, papildytas leidimas 2013), Tradicinių kalendorinių švenčių semantika (2009), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos protokolai (su kitais, 2011), Lietuviškų tradicijų skrynelė (2013 22014), Istorijos vėjų pagairėje (su J. A. Krikštopaičiu, 2015), Lietuvos edukologijos universiteto raidos bruožai (2015), Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos (2016 22018), Užkopus į varpų bokštą (2019), Vilniaus rotušė ir jos laikrodis (2020), Matuojant neaprėpiamą laiką (2023).
Straipsnių rinkinio Tautinės tapatybės dramaturgija (2005) sudarytojas (su R. Grigu) ir vienas autorių.
Sudarė keletą tautinių papročių ir tradicijų kalendorių.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Lauryno Ivinskio premija (1997), Basanavičiaus premija (2005), Stasio Šalkauskio premija (2008).
L. Klimkos garbei 2019 pavadintas asteroidas nr. 361524 Klimka = 2007FN35.
Libertas Klimka
Libertas Klimka: bibliografija 2000–2010 Vilnius 2010.
415