librètas (it. libretto – knygelė), muzikos kūrinio (operos, operetės, miuziklo, anksčiau ir oratorijos, kantatos) tekstas, literatūrinis siužetinio baleto veiksmo aprašymas; šių žanrų kūrinių siužeto atpasakojimas.
Bruožai
Kuriamas eiliuotai, kartais – proza. Dažniausiai būna originalus, kai kada grindžiamas grožinės literatūros kūrinio motyvais. Labai retai libretui naudojama nepakeista drama (A. Dargomyžskio opera Akmeninis svečias, pagal A. Puškino veikalą). Libretas gali turėti dedikaciją, pratarmę, veikėjų sąrašą, scenines nuorodas, pažymėtą kūrinio atlikimo datą ir vietą. Librete būna surašyta kompozitoriaus, libreto autoriaus, dainininkų, dirigento, impresarijaus, scenografo, choreografo, šokėjų ir kitų dalyvių vardai bei pavardės, orkestro sudėtis ir kita. Libretas kuriamas pagal bendrus dramaturginius principus, bet turi ir specifinių bruožų – sulėtintas veiksmo plėtojimas, labai išryškintos emocijos, tekstas lakoniškas, jis priklauso nuo muzikinės kompozicijos dėsnių (tekstas kartojamas, kaitaliojasi vokaliniai, choreografiniai ir simfoniniai epizodai, keli tekstai ansambliuose skamba vienu metu). Svarbiausias bruožas – natūralaus draminio veiksmo ir muzikos plėtotės darna.
Raida
Terminas libretas atsirado 17 a., pradėjus knygelėmis spausdinti žodinius operų tekstus. 17 a.–19 a. pradžioje libretas būdavo išspausdinamas kiekvienam spektakliui. Žiūrovai libretą skaitydavo per spektaklį. 19 a. libretus imta spausdinti rečiau, dažniausiai spektaklio premjerai. Nuo 19 a. pabaigos tobulesnis teatro salių apšvietimas leido užtemdyti šviesą per spektaklį ir libretą galima buvo skaityti tik prieš arba po spektaklio. Libretai – svarbūs (kartais ir vieninteliai) žinių apie operų spektaklius, dainininkus, repertuarą, spektaklių ypatumus ir kitką istoriniai šaltiniai.
Libretus kūrė poetai, dramaturgai, patys kompozitoriai (H. L. Berliozas, R. Wagneris, A. Bergas, C. Orffas, M. Musorgskis, kiti). Ankstyviausi libretai sukurti pagal graikų mitus ir vadinti favola (itališkai pasakojimas, istorija). Žymiausi libretų kūrėjai: O. Rinuccini, G. Busenello, A. Zeno, P. Metastasio, R. de Calzabigi (rašė Chr. W. Glucko operoms), L. Da Ponte (W. A. Mozarto operoms).
Libretų kūrėjai Lietuvoje
Lietuvoje (Vilniaus Žemutinės pilies teatre) pagal italų poeto V. Puccitelli libretus pastatyta operos Elenos pagrobimas (Il ratto di Helena 1636), Andromeda (L’Andromeda 1644), Apviltoji Kirkė (Circe delusa 1648). Pirmąjį lietuvišką libretą (Kame išganymas? 1895) parašė Maironis, vėliau pagal šį libretą operetę kūrė A. Kačanauskas (išliko arijos Už klystančius žmones ir O kaip miela išgirsti). Libretų sukūrė P. Bukšnaitis, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, J. Linartas, M. Petrauskas, K. Inčiūra, B. Sruoga, P. Vaičiūnas, M. Lipčienė, L. Gira. Pirmosios lietuviškos operos – M. Petrausko Birutės – libretui panaudota G. Landsbergio-Žemkalnio to paties pavadinimo melodrama. Operų libretų sukūrė G. Astrauskas, S. Geda, J. Nekrošius, J. Gustaitis, A. Kalinauskas, P. Keidošius, J. Lapašinskas, A. Liobytė, J. Mackonis, E. Matuzevičius, V. Mikštaitė, baletų libretų – V. Brazdylis, V. Grivickas, operečių – V. Bložė, L. Janušytė, J. Mackonis, H. Kunčius, miuziklų – V. Palčinskaitė, A. Drilinga. Libretus kūrė ir patys kompozitoriai: E. Balsys, A. Rekašius. G. A. Kuprevičius.
220
1571