Lichtenšteino architektūra

Lchtenšteino architektūrà

Išliko romėnų įtvirtinimų (1–5 a.) Nendelne, vidurinių amžių akmenų mūro pilių: Vaduco (pradėta 12 a., išplėsta 16–17, rekonstruota 1901–10), Gutenbergo Balzerse, t. p. Schellenbergo pilies griuvėsiai (abi 13 a.).

Vaduco pilis (pradėta 12 a., išplėsta 16–17 a., rekonstruota 1910)

Nuo seno statomos nedidelės gyvenvietės. Architektūrai įtaką darė Austrija ir Šveicarija, statyti 2–3 aukštų masyvūs mediniai ir akmeniniai, vadinamieji Alpių, gyvenamieji namai su dvišlaičiais ir keturšlaičiais stogais. Statyti sakraliniai pastatai: Triesene – Šv. Mamerto (9–10 a., bokštas pristatytas per 1450 rekonstrukciją), romaninė Švč. Mergelės Marijos (1208, rekonstruota 1654 ir 1964) koplyčios, Eschene – Šv. Kryžiaus koplyčia (16 a., rekonstruota 1877), neogotikinė pranciškonų bažnyčia (1894, architektai Beytenmilleris ir Kleberis), Triesenberge – Švč. Mergelės Marijos koplyčia (14–15 a., rekonstruota 1854, 1900, 1950), Vaduce – neogotikinė Šv. Florijono bažnyčia (1873, austrų architektas F. von Schmidtas, rekonstruota 1976). Daug malūnų (Trieseno, 1863, Escheno, 1911). Vaduce išliko Raudonasis namas su bokštu (16 a. buvo Šv. Jono vienuolynas; vienas seniausių pastatų Vaduce).

Daug statyta 20 a.: neobarokinis parlamento pastatas (1905, austrų architektas G. von Neumannas, rekonstruotas 1984–1994), rotušė (1933, architektas F. Röcklesas, eksterjeras ištapytas freskomis, dailininkas J. Troyeris), Nacionalinis dailės muziejus (2000, architektai Chr. Kerezas, M. Morgeris, H. Degelo; visi Vaduce).

Parlamento rūmai Vaduce (2008, architektas H. Göritzas)

2271

Lichtenšteino kultūra

Lichtenšteinas

Lichtenšteino gamta

Lichtenšteino gyventojai

Lichtenšteino konstitucinė santvarka

Lichtenšteino partijos ir profsąjungos

Lichtenšteino ginkluotosios pajėgos

Lichtenšteino ūkis

Lichtenšteino istorija

Lichtenšteino švietimas

Lichtenšteino žiniasklaida