ldų kalbà, viena anatolų kalbų. Mirusi. Vartota pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų Lidijoje (Mažoji Azija). Manoma, kilusi iš vieno hetitų kalbos dialekto (skiriama hetitų ir lidų kalbų pogrupis). Iš visų anatolų kalbų artimiausia hetitų kalbai. Išliko apie 90 (ne visi perskaityti) 7–4 a. pr. Kr. lidų kalba įrašų, rašytų balsiniu priebalsiniu lidų raštu (26 ženklai), panašiu į raikų graikų raštą. Dauguma įrašų rasti 1913 buvusios sostinės Sardų teritorijoje. Perskaičius įrašus (rasta dvikalbių, rašytų lidų ir aramėjų kalbomis), 20 a. 4 dešimtmetyje nustatyta, kad lidų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, t. p. jos giminystė su kitomis anatolų kalbomis. Kada lidų kalba galutinai išnyko, nenustatyta, manoma, 3–2 a. pr. Kr. lidus asimiliavo graikai.
R. Gusmani Lydisches Wörterbuch Heidelberg 1964.